Džiaugiasi patirtimi
Klaipėdos valstybinėje kolegijoje priešmokyklinę ir ikimokyklinę pedagogiką studijuojanti Gabija Mažrimaitė neseniai pradėjo dirbti darželyje auklėtoja.
„Šiuo metu darbą ir studijas pavyksta suderinti, nepraleidžiu paskaitų. Jei ir tenka praleisti vieną ar pusę paskaitos, dėstytojai supratingi, kadangi dirbu pagal specialybę“, – pasakoja kolegijoje Klaipėdoje studijuojanti Gabija Mažrimaitė.
Sunkiausia G.Mažrimaitei yra bendrauti su mažųjų auklėtinių tėvais ir spręsti tam tikras iškilusias problemas. Iššūkiu kartais tampa ir veiklų galvojimas, nes ne visi vaikai geba atlikti tam tikras paskirtas užduotis.
„Iš pradžių su 15-a vaikų vienai pačiai susitvarkyti atrodė labai sudėtinga užduotis, o kiek vėliau – vieni niekai“, – pasakoja Gabija.
Vis dėlto mergina džiaugiasi jau įgyta patirtimi.
Jei ir tenka praleisti vieną ar pusę paskaitos, dėstytojai supratingi, kadangi darbu pagal specialybę.
„Patirtis su pačiais vaikais yra nereali. Su jais būna labai linksma. Būdama su jais, ir pati pasijaučiu vaiku, jų drauge. Vaikai į daugelį dalykų išmokė žiūrėti paprasčiau“, – šypsosi studentė.
Sekasi ne visiems
Tačiau studijuoti ir dirbti sekasi ne visiems. Vilniaus universiteto kineziterapijos studentė Agnė Malinovskytė prisipažįsta, kad darbą ir studijas suderinti sekasi sunkiai, todėl mergina planuoja išeiti iš darbo.
„Jau dabar jaučiu, kad nukenčia mokslai, todėl nenoriu rizikuoti. Ne darbas, o studijos yra mano pagrindinis prioritetas“, – atvirauja 3 mėn. kavinėje „Caffeine“ išdirbusi studentė.
Viena svarbiausių priežasčių, kodėl margina galvoja palikti baristos darbą, yra laisvo laiko trūkumas laisvalaikiui ir artimiesiems. Metusi darbą, jį planuoja daugiau laiko skirti studijoms bei sveikatai.
„Patyriau labai daug streso, nes visus darbus norėjau atlikti ne tik laiku, bet ir kokybiškai“, – prasitaria Agnė.
Įtampos nemažino ir tai, kad merginai kiekvieną dieną bent po kelis kartus tekdavo išklausyti darbuotojams išliejamą klientų nepasitenkinimą dėl Vyriausybės sprendimų. Tačiau Agnė į tokią situaciją stengėsi žiūrėti ramiai: „Mano atsakymas visuomet buvo logiškas ir aiškus – čia ne dėl manęs, tiesiog tokie įstatymai.“
Tai buvo antrasis darbas studentės gyvenime. Barista dirbanti A.Malinovskytė darbą rinkosi pagal šiuos kriterijus: vietą – kad būtų arčiau namų, galimybę lengvai keisti etatą ir derinti darbo laiką.
Darbas kavinėje ją išmokė greitai reaguoti į netikėtai iškilusias situacijas, priimti savarankiškus sprendimus, taip pat pralaužė ledus bendraujant su nepažįstamais žmonėmis.
„Esu ramesnio būdo asmenybė ir šiek tiek bijau naujų pažinčių, tačiau būtent šis darbas privertė išeiti iš komforto zonos ir užmegzti dialogą su klientais“, – įspūdžiais dalijasi pašnekovė.
Šis darbas privertė išeiti iš komforto zonos ir užmegzti dialogą su klientais.
Auka – laisvas laikas
O Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje transporto logistiką studijuojantis Paulius Lenkauskas atvirauja, kad norint ne tik studijuoti, bet ir dirbti, tenka aukoti laisvą laiką. Vaikinas neslepia, kad dėl darbo bare gyvena naktinį gyvenimą ir miega dienomis.
„Dažnai darbą baigiame 3–4 val. nakties, o paskaitos prasideda nuo 8-ių. Tačiau prie visko priprantama ir prie visko prisitaikoma, taip net smagiau“, – sako pašnekovas.
Pauliui jau seniai kirbėjo mintis išbandyti barmeno profesiją. Tad sulaukus pasiūlymo prisijungti prie barmenų komandos iš „The College pub“ bare jau dirbančios draugės, vaikinas ilgai nedvejojo ir pasiryžo priimti šį pasiūlymą.
„Pamaniau, kodėl gi ne. Derinamas grafikas, perspektyva tobulėti, išmokti ko nors naujo, seni barmenai apmoko naujus, lieka laiko mokslams“, – pasakoja mėnesį minėtame bare dirbantis ir darbo neplanuojantis mesti studentas.
Anot Užimtumo tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, dažniausiai besimokantis jaunimas nurodo, kad pageidautų dirbti pagalbiniais darbininkais, pardavėjais, prekybos salės darbuotojais.
Rugsėjo mėnesį darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 28,3 tūkst. darbo pasiūlymų. Dažniausiai jauniems žmonėms, neturintiems praktikos ir norintiems dirbti ne visą darbo dieną, siūloma dirbti padavėjais, šiek tiek rečiau – barmenais.
Suderinti įmanoma
Kaip suderinti studijas ir darbą, klausėme karjeros konsultanto Tado Karoso. Pasak jo, vienas iš produktyvumą padedančių palaikyti veiksnių yra profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra.
T.Karosas pabrėžia, jog svarbu įsivertinti, ar tikrai pakankamai laiko skiriama tam, kas iš tiesų rūpi. Kad to būtų galima pasiekti, pašnekovas rekomenduoja:
- Susikurti paramos kontaktų tinklą. Tai kontaktai, kurie padeda atsipalaiduoti ir atitrūkti nuo darbo. Kontaktų tinkle gali būti šeimos nariai, draugai, bendradarbiai ar kiti svarbūs asmenys.
- Prioritetų tvarka surašyti svarbias gyvenimo sritis. Pavyzdžiui, šeima, studijos, darbas, sveikata, malonus laisvalaikis, dvasiniai dalykai, materialinė gerovė. Surašyti reikėtų, kokios veiklos patenka į kiekvieną iš šių sričių.
- Tinkamai planuoti laiką. Įsivertinti, kiek valandų per savaitę norima skirti kiekvienai sričiai. Atsisakyti arba deleguoti kam nors kitam likusias neprioritetines veiklas.
- Įsivertinti, ar lūkesčiai atitinka realybę. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad turint gana aukštus lūkesčius daugelyje gyvenimo sričių, juos patenkinti yra labai sudėtinga. Pažanga vienoje srityje atima laiko iš kitų, kurios paprastai nukenčia.
- Pasidomėti alternatyviomis galimybėmis, jei paroje trūksta valandų visoms veikloms atlikti, bet nėra galimybės jų atsisakyti. Iš anksto pasidomėti, gal dėstytojas sutiktų universiteto darbą priimti vėlesniu laiku, pasiteirauti apie mokymosi atostogas.
- Pasidomėti, ką galima šiandien padaryti ar pakeisti, kad būtų galima judėti link profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros.
Darbdaviai laukia studentų
Lietuvos darbdavių konfederacijos vykdančiojo direktoriaus Vytauto Kisieliaus teigimu, darbdaviai noriai įdarbina visus žmones, kurių kvalifikacija atitinka reikalavimus konkrečiai darbo vietai.
Tai, kad jauni žmonės geba produktyviai organizuoti savo laiką, t. y. tiek semtis teorinių žinių mokslo įstaigose, tiek praktinių žinių darbe, yra sveikintina.
Pasak jo, į studentus žiūrima labai pozityviai, kadangi jauni žmonės yra imlūs žinioms ir savo kompetencijas gali auginti gana dideliu tempu.
„Mano manymu, tai, kad jauni žmonės geba produktyviai organizuoti savo laiką, t. y. tiek semtis teorinių žinių mokslo įstaigose, tiek praktinių žinių darbe, yra sveikintina“, – kalbėjo V.Kisielius.
Tačiau jis neslepia, kad darbinant studentus yra ir trūkumų: „Kaip trūkumą įvardinti galima tik praktikos stoką. Na, bet nė vienas negimė iškart viską mokėdamas ir tam yra reikalingas laikas.“
Visi trys kalbinti studentai tikino, kad darbdavių požiūris į studentus išties yra teigiamas. „Mano darbe esame kaip viena šeima, kurioje, kai reikia, yra ieškomos išeitys, stengiamasi padėti“, – pasakoja P.Lenkauskas.
Jam pritaria ir G.Mažrimaitė: „Darbdaviai ir kolektyvas labai supratingi, padeda ir domisi, duoda patarimų“.
