„Aš žinau, kas esu. Tiems, kas manimi tiki ir pasitiki, jokių įrodymų nereikia“, – paklausta apie savo išsilavinimą – kur ir kada yra baigusi studijas – nuo tiesaus atsakymo iš pradžių išsisuko R.Murauskienė.
Internete ir visuomenėje kilusią diskusiją po pasisakymo ji vadina manipuliacijomis. „Žinote, vakar gavau grasinimą, kad man karjeros durys užsidaro. Tačiau aš nematau prasmės teisintis ir tikrai neketinu dalyvauti tardyme, neketinu maitinti šios temos. Juk batsiuvio, pasiuvusio nepatinkančius batus, niekas neklausia, ar jis turi batsiuvio diplomą“, – svarstė R.Murauskienė.
Tačiau pokalbio su 15min pabaigoje ji galų gale nusprendė išsklaidyti abejones: „Žinoma, kad turiu diplomą – esu psichologijos magistrė.“
R.Murauskienė teigė studijas baigusi Vilniaus universitete (VU). Tiesa, neatskleidė, kelintais metais mokėsi ir įgijo diplomą.
R.Murauskienė anksčiau nešiojo Želionienės pavardę. 15min žiniomis, R.Želionienė 2004 metais VU baigė psichologijos bakalauro, o 2006 metais – magistro studijas.
Juk batsiuvio, pasiuvusio nepatinkančius batus, niekas neklausia, ar jis turi batsiuvio diplomą.
Savo internetiniame puslapyje R.Murauskienė prisistato taip: „Esu diplomuota psichologė. Atstovauju gyvajai psichologijai, kuri pasakoja apie žmonių sielų susitikimus, besireiškiant Jo valiai. Aš nedalinu patarimų. Aš padedu keisti požiūrį. Tai yra svarbiausia pokyčių sąlyga – pakeisi požiūrį, pakeisi save, pakeisi pasaulį.“
Puslapyje R.Murauskienė išvardija ir temas, kuriomis teikia konsultacijas: vyro ir moters, vaikų ir tėvų, darbiniai santykiai, netektys, stresas, gyvenimo tikslai, grupių telkimas, tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas, mokytojų, tėvų, vaikų saviugda, paskaitos, seminarai, webinarai, individualūs ir grupiniai susitikimai, porų ir individualios konsultacijos, nuotoliniai kursai mamoms, tėčiams, moterims.
Nuomonė turi didesnį poveikį
Psichologas, psichoterapeutas Paulius Skruibis sako, kad psichologo profesija neapriboja teisės turėti ir reikšti asmeninę nuomonę, pažiūras, vertybes.
„Tačiau yra du momentai. Pirma, psichologas, teikdamas konsultacijas, turi remtis ne savo pažiūromis, bet moksliniais tyrimais, teorija. Priešingu atveju išeina, kad psichologu gali būti bet kas, nes ką nors sugalvoji ir darai.
Psichologas turi suvokti savo atsakomybę.
Antra, reikia suvokti, kad psichologo vieši pasisakymai turės didesnį poveikį visuomenei nei bet kurio kito asmens, nes psichologo nuomonė priimama rimčiau, kaip autoriteto. Psichologas turi suvokti savo atsakomybę ir žinoti, kad skleisti niekuo nepagrįstą, kokias nors visuomenės grupes žeminančią informaciją yra neetiška“, – kalbėjo P.Skruibis.
Jis pažymėjo nematąs nieko bloga, kai žmonės užsiima mokymais ar koučingu: „Paklausa tam yra. Tačiau problema kyla tuomet, kai žmogus prisistato psichologu juo nebūdamas, o tai gali pakenkti psichologo profesijos reputacijai“, – svarstė P.Skruibis.
Skundžiasi, bet nieko nepeša
P.Skruibis apgailestavo, kad šiandien Lietuvoje absoliučiai bet kas gali vadintis psichologu, mat šalyje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų psichologo praktinę veiklą: „Todėl lieka tik tai, ką vakar padarė mano kolegė Agnė Matulaitė, parašiusi, kad jai labai gaila ir ji atsiprašo.“
15min primena, kad socialinių mokslų daktarė, lektorė, psichoterapeutė A.Matulaitė savo profilyje prisipažino dėl R.Murauskienės pasisakymo jaučianti svetimą gėdą: „Šio žmogaus (baisu rašyti „psichologės“) nuomonė nieko bendra neturi su psichologija. Su psichologija Lietuvoje. Atsiprašau šių moterų, kurios buvo jos taip negailestingai su kava išnarstytos. Atsiprašau visų, kas buvote pakeliui užgauti.“
„Paradoksalu, bet Agnė yra vienas iš tų žmonių, kuris kategoriškiausiai pasisako prieš psichologo praktikos reglamentavimą. Taip, reglamentavimas reikštų biurokratiją, kuri linkusi pūstis. Taip, tai yra reali grėsmė. Aš irgi nemėgstu biurokratijos. Bet o kokia alternatyva? Atsiprašyti, apgailestauti – ir viskas? Man atrodo, kad to per mažai – silpnoka alternatyva“, – neabejojo P.Skruibis.
Atsiprašyti, apgailestauti – ir viskas? Man atrodo, kad to per mažai.
Jis pažymėjo, kad nebegalima svarstyti, kas patogiau vienam ar kitam psichologui. „Mūsų visų pagrindinis interesas, kad žmonės būtų saugūs. Žmonės, kurie kreipiasi, yra pažeidžiamojo situacijoje, o specialistas, kuris teikia pagalbą, yra galios pozicijoje. Ir šioje galios disproporcijoje labai svarbu, kad klientas, susidūręs su, jo nuomone, neetišku profesionalo elgesiu, turėtų kur kreiptis“, – aiškino P.Skruibis.
Dabar gi pacientų skundai, jei skundžiamas specialistas nepriklauso profesinei sąjungai, lieka neišgirsti.
Per pastaruosius dvejus metus iki šių metų spalio Lietuvos psichologų sąjunga (LPS) svarstė du skundus dėl psichologų galimo neetiško elgesio. 14 kreipimųsi nebuvo priimti, nes skundžiamas psichologas nebuvo LPS narys, sąjunga gali svarstyti tik savo narių veiklą.
„Nesakau, kad visi psichologai, nepriklausantys LPS, dirba neetiškai – tikrai ne. Tačiau yra nukentėjusių klientų, kurie ieško pagalbos, tačiau nusivilia visa sistema ir lieka su problemomis vieni. Turime apsaugoti ir savo profesijos vardą, ir klientus“, – įsitikinęs P.Skruibis.
Nėra net individualios veiklos kodo
600 narių vienijančios LSP prezidentė Neringa Grigutytė pasakojo, kad sąjunga jau ne vieną dešimtmetį stengiasi įstatymu įtvirtinti teikiamų psichologinių paslaugų reglamentavimą.
„Jei remtumėmės europiniais standartais, kuriuos ir norime įtvirtinti, psichologines paslaugas galėtų teikti tik baigęs psichologijos bakalaurą, psichologijos magistrą ir turintis vienų metų prižiūrimą praktiką specialistas“, – aiškino N.Grigutytė.
Baziniais skaičiavimais viešajame sektoriuje dirba apie 2 tūkst. psichologų. Šis skaičius nepatenkina realaus valstybės poreikio.
„Kiek dirba privačiai, net neturime galimybės žinoti. Formaliai žiūrint, penkiuose šalies universitetuose kasmet parengiama 150–200 psichologų. Tačiau šiandien neturime galimybės tiksliai suskaičiuoti žmonių, kurie dirba psichologais, o kurie teikia abejotinas paslaugas. Net dirbant privačiai pagal individualios veiklos pažymą nėra psichologinės pagalbos kodo. Tai yra kitos, niekur kitur nepriskirtos, su apgyvendinimu nesusijusios socialinės veiklos kodas“, – kalbėjo N.Grigutytė.
Etikos kodekse – keturi principai
Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas turėjo būti svarstomas Seimo pavasario sesijoje, tačiau buvo perkeltas į rudens. Psichologų bendruomenė susiskaldžiusi.
„Dalis psichologų mano, kad jiems nereikia licencijavimo, kuriame būtų aiškiai apibrėžta, kad kas penkerius metus turi kelti savo kvalifikaciją, privalėtų laikytis psichologo profesinės etikos kodekso ir t.t. Tai būtų kaip gydytojo licencijavimas: psichologas nuolat keltų kompetencijas srityse, kuriose specializuojasi.
Nuogąstaujama, kad įvedus licencijavimą sumažėtų žmonių, kurie teikia psichologines paslaugas, o poreikis yra didžiulis. Įstatymo projekte Lietuvos psichologų sąjunga paskirta kaip licencijuojanti institucija, tačiau dalis psichologų nenori jai priklausyti, už licenciją reikės mokėti ir t.t.“, – nesutarimų priežastis vardijo N.Grigutytė.
Renkantis specialistą reikia išsiaiškinti, ar jis priklauso kokiai nors profesinei sąjungai, ar turi tinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją.
Ji apgailestavo, kad saugodami savo interesus dalis psichologų užmiršta pagrindinį tikslą – užtikrinti kokybiškas paslaugas klientams: „Kol nėra psichologinių paslaugų reglamentavimo, negali būti ir reguliacijos. Jei specialistas nepriklauso jokiai profesinei bendruomenei, kuri vadovaujasi etikos kodeksu, jis dirba sau ir yra niekam neatskaitingas. Tokiu atveju labiausiai neapsaugoti lieka klientai.“
Psichologų etikos kodekse įtvirtinta, kad kiekvienas psichologas savo profesinėje veikloje turėtų vadovautis keturiais pagrindiniais principais: pagarba žmogaus teisėms ir orumui, profesine kompetencija, atsakomybe ir profesiniu garbingumu.
Kol reglamentavimo nėra, N.Grigutytė klientams rekomenduoja, kaip apsisaugoti nuo nekokybiškų paslaugų: „Rinkdamiesi specialistą žmonės turėtų išsiaiškinti, ar jis priklauso kokiai nors profesinei sąjungai, ar turi tinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją.“
Portale 15min, bendradarbiaujant su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, startavo nauja iniciatyva, skatinanti pastebėti ir nenumoti ranką į diskriminacijos atvejus „Diskriminacijos radaras“. Pasijutote diskriminuojami dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos? Kreipkitės – mes jums padėsime.
