Pasak L.Jančorienės, pasaulinės pandemijos žmoniją ištinka nedažnai. Tačiau istoriškai jos kartojasi maždaug kas 10–40 metų.
Ji prisiminė, kad išgyveno pandeminio gripo (vadinamojo kiaulių gripo) pandemiją 2009 metais.
Neseniai buvo tymų protrūkis, apėmęs Europą, Šiaurės Ameriką, kai kurias Azijos šalis.
Kuo koronavirusas skiriasi nuo kitų infekcijų?
Pasak L.Jančorienės, į pasaulį atkeliavo naujas ligos sukėlėjas – virusas, priklausantis koronavirusų grupei.
Jam visuomenė yra visiškai imli, kadangi neturi jokio išankstinio imuninio pasiruošimo, imuninės apsaugos.
„Ir todėl gali žmogus sunkiai sirgti. Kaip ir dabar matome, kad skirtingos gyventojų grupės gali skirtingai reaguoti į tą infekciją: vieni sirgti sunkiau, kiti turėti didesnę ligos komplikacijų riziką. Kai kurios grupės, tokios kaip vaikai, gali sirgti ir lengvomis ligos formomis“, – aiškino profesorė.
Ir todėl gali žmogus sunkiai sirgti. Kaip ir dabar matome, kad skirtingos gyventojų grupės gali skirtingai reaguoti į tą infekciją.
Dėl to, kad COVID-19 imli didžioji dalis populiacijos, kartais sunkiai galima prognozuoti, kiek žmonių gali susirgti šia infekcija, kiek jų gali tekti kreiptis į gydymo įstaigas ir panašiai.
L.Jančorienės nuomone, siekiant stabdyti koronaviruso plitimą Lietuvoje priimtos priemonės tikrai pasiteisino. Neturime tokio ligos protrūkio, kad šimtai žmonių mirtų.
„Mes skaičiuojame infekuotųjų skaičius tikrai nemažus, artėjame prie tūkstančio. Tačiau neturime tiek daug mirčių ir tiek netekčių. Tai aš labai siūlyčiau visiems neįsijausti, kad dabar oras pagerėjo, artėja Velykos. Visi supranta, kad nori pamatyti artimuosius, tačiau mes tikrai turime išlikti atsakingi“, – pabrėžė profesorė infektologė.
Į ligoninę guldo ne visus
Pagal užvestų COVID-19 ligos istorijų skaičių, Santaros klinikų Infekcinių ligų centras baigia skaičiuoti antrąjį šimtą pacientų.
„Galiu sakyti, kad bene visi pacientai, kurie yra gydomi stacionare, serga mažiausiai plaučių uždegimu. Tas plaučių uždegimas gali būti vidutiniškai išreikštas, gali būti sunkus, gali būti sepsio požymių, respiracinio distreso sindromo požymių. Tada dažniausiai tam ligoniui reikia ir reanimatologo pagalbos“, – pasakojo L.Jančorienė.
Bene visi pacientai, kurie yra gydomi stacionare, serga mažiausiai plaučių uždegimu. Tas plaučių uždegimas gali būti vidutiniškai išreikštas, gali būti sunkus, gali būti sepsio požymių, respiracinio distreso sindromo požymių.
Jos teigimu, dabar yra aiškiai apsibrėžtos hospitalizacijos taisyklės.
Jeigu žmogus atvyksta į ligoninės priėmimo skyrių, jam nustatoma COVID-19 infekcija, bet jo būklė yra lengva, nėra pneumonijos požymių, pacientas yra jaunas ir pneumonija nėra sunki, toks asmuo gali gydytis namie, prižiūrimas šeimos gydytojo.
Pasak L.Jančorienės, hospitalizuojami tie sergantieji koronavirusu, kuriems reikia stacionarinės pagalbos.
Visų jų ligos atvejus galima vertinti kaip vidutiniškai sunkius arba sunkius.
Kokia koronavirusu sergančių pacientų emocinė būklė? L.Jančorienė teigė, kad jie galbūt iš pradžių būna sutrikę.
„Bet kai jie patenka į gydytojų, kurie išmano tą infekciją arba bent jau kiek su ja padirbėję, rankas, tie žmonės labai atsipalaiduoja. Jie pajunta, tarsi tu prisiimi atsakomybę už jo sveikatą, už jo gyvybę ir jie tada jaučiasi gerokai saugiau, ramiau. Aišku, kad reikia tuos pacientus aplankyti, su jais pakalbėti, turėti ryšį. Mes per tą laiką netgi įsisteigėme palatose telefonus, kad jie galėtų paprastu laidiniu telefonu paskambinti į gydytojų kambarį, į postą“, – pasakojo profesorė.
Kai jie patenka į gydytojų, kurie išmano tą infekciją arba bent jau kiek su ja padirbėję, rankas, tie žmonės labai atsipalaiduoja.
Tačiau ypač sergantieji koronavirusu išgyvena gydymo pradžioje.
Anot L.Jančorienės, kol atliekami pirminiai tyrimai, ligos požymiai gali būti pakankamai sunkūs, varginantys.
Pavyzdžiui, kvėpavimo funkcijos sutrikimas, nepakankamumas. Tai reiškia, kad žmogus dūsta, kosti.
Pradėjus gauti pagalbą, deguonį, paskyrus vaistus, pacientų būklė pamažu stabilizuojasi.
Vaistų nuo koronaviruso nėra. Kuo gydo?
L.Jančorienė sakė, kad yra Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas diagnostikos ir gydymo planas, kaip nustatoma koronaviruso diagnozė, kokie tyrimai turi būti atlikti, kaip jie turėtų būti interpretuojami, kokie veiksmai turėtų būti atlikti ir panašiai.
„Ten galima rasti tokį sakinį, kad jokio šiuo metu pasaulyje patvirtinto COVID-19 infekcijos gydymo nėra – tai yra tokių tiesiogiai priešvirusinių vaistų, kurie konkrečiai veiktų šitą virusą. Bet, įvairių šalių ekspertų patirtimi, galima skirti vienokį ar kitokį antivirusinį arba kokį nors antimikrobinį gydymą, kuris galėtų turėti poveikį tiek pačiam virusui jį slopinant, tiek į tam tikrus kitus procesus, kurie vyksta šitos infekcijos metu“, – nurodė profesorė infektologė. 
Galima skirti vienokį ar kitokį antivirusinį arba kokį nors antimikrobinį gydymą, kuris galėtų turėti poveikį tiek pačiam virusui jį slopinant, tiek tam tikriems kitiems procesams, kurie vyksta šitos infekcijos metu.
Gydymui, kaip teigė L.Jančorienė, pasitelkiami seniai registruoti vaistai, naudojami kitoms indikacijoms.
„Mes netaikome jokio nežinomo vaisto. Mes tiesiog taikome vaistus, kurie tikrai yra prieinami, ir Lietuvos rinkoje daug metų jie yra. Tik, pavyzdžiui, vienas iš tų preparatų kažkada anksčiau buvo naudojamas maliarijos gydymui.
Vėliau jis labai sėkmingai pritaikytas reumatinių ligų, raudonosios vilkligės gydyme. Pavyzdžiui, žmonės metų metais tą preparatą gauna. Ir paaiškėjo, kad tas preparatas galėtų turėti poveikį tam tikriems ligos patogenezės procesams COVID-19 infekcijos metu“, – aiškino VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė.
Kitas preparatas – azitromicinas – labai gerai žinomas dėl antibakterinio poveikio.
Pasak L.Jančorienės, taip pat yra duomenų, kad jis gali slopinti viruso dauginimąsi, tuo pačiu veikti citokinų audrą COVID-19 infekcijos metu.
„Todėl buvo pasirinkta iš daugelio kitų variantų, kuriuos bando vienos ar kitos šalies mokslininkai: tiek kinai, tiek japonai, tiek europiečiai, tiek amerikiečiai ir netgi prezidentas Donaldas Trumpas laikas nuo laiko mini tą antimaliarinį preparatą, kurį jis kaip ir tarsi davė leidimą palengvintai skirti ar gaminti Amerikos rinkoje. Taip kad mes irgi pasirinkome vieną iš tokių schemų, kuri grupei ekspertų atrodė priimtiniausia. (...) Tokį metodą taikome savo pacientams ir kol kas esame patenkinti rezultatais“, – komentavo VU Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė.
Medikai nepanikuoja
L.Jančorienė patikino, kad infektologai yra pasirengę dėl koronaviruso protrūkio kylantiems iššūkiams.
Medikai, atsidūrę priešakinėse kovos su COVID-19 linijose, kaip tikino profesorė, panikos nejaučia. Esą daugiau panikuoja esantieji už šių medikų darbo aplinkos ribų.
„Žinote, aš kaip tik sakyčiau, kad tie infektologai ir slaugytojos, kurie dirba daugelį metų, mes tikrai panikos jokios nejaučiame. Mes paprastai susikaupiame. Visi puikiai suprantame, kad turime tikrai saugotis, paisyti visų tų taisyklių, kurios atrodo kartais gal ir formalios, surašytos ant popieriaus, išdalintos, paskelbtos. Daug kas jų iki galo ir neperskaito, mes tą viską žinome, mums net skaityti nereikia“, – tvirtino VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė.
Anot jos, personalo, turinčio didesnę riziką sunkiai sirgti, neleidžia į rizikingiausias pozicijas darbe. Tačiau jie padeda kitais būdais, pavyzdžiui, užsikrėtusių asmenų kontaktų nustatymu, dokumentų pildymu ir panašiai.
Tačiau kartu L.Jančorienė akcentavo, kad koronavirusas yra labai sunki infekcija, žmonės sunkiai serga, jiems reikia pagalbos.
Ji prisiminė, kad COVID-19 pasiekus Lietuvą medikams teko dirbti nežmogiškais krūviais, sunku buvo įsivaizduoti, kad reikės dirbti tiek valandų, be miego ir panašiai.
Tačiau kažkaip ši situacija esą susitvarkė, susiformavo medicinos personalo darbo algoritmai.
Santaros klinikų Infekcinių ligų centro medikams, anot L.Jančorienės, nekiltų mintis pakartotinai naudoti respiratorių ar kitų vienkartinio naudojimo apsaugos priemones.
Profesorė tikino, kad eidami pas pacientus gydytojai paiso visų nustatytų taisyklių dėl apsauginių priemonių naudojimo.
„Man neteko matyti, kad aš ateičiau kokiu laiku, kai aš planuoju eiti aplankyti mūsų pacientų, sergančių COVID-19 infekcija, stacionare, kad nerasčiau apsirengti vienkartinio chalato ar kostiumo, respiratoriaus arba akinių. Visos tos priemonės yra“, – tvirtino L.Jančorienė.
Visos tos priemonės yra.
Dėkojo už palaikymą
L.Jančorienė sakė, kad medikai nesijaučia herojais, tiesiog dirba savo darbą, kurį privalo daryti ir jį myli.
L.Jančorienė dėkojo už visuomenės palaikymą nuo pat koronaviruso protrūkio pradžios. Ji minėjo, kad nuo pirmųjų dienų sulaukdavo daug laiškų, kuriuose siūlyta įvairi parama: nuo kaukių iki maisto.
„Net neįmanoma visiems padėkoti. Bet buvo tikrai labai jautru. Ir mes pirmą kartą gyvenime per šitiek metų, aš jau beveik 30 metų dirbu infektologe, bet mes dabar, per šitą protrūkį, įsivaizduokite, gauname pietų. Kažkokie geri žmonės mums pakaitomis – tai viena įmonė, tai kita įmonė – atsiunčia šiltos sriubos puodeliuose, atsiunčia sumuštinių, picų kaip „Jurgis ir drakonas“. Ir net ledų į tą mūsų šaldytuvą, kuris atsirado pas mus fojė, įdeda. Tai tiesiog nuostabu, nes mes niekada neturėjome vietos kur pavalgyti, ir dažnai neturėdavome galimybių kažką atsinešti. Išeiti iš ligoninės nelabai norisi, nes tu visada su ta specialia apranga, tam reikėtų persirengti, sugaišti daug laiko, tai tiesiog nevalgydavome“, – pasakojo VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė.
Išeiti iš ligoninės nelabai norisi, nes tu visada su ta specialia apranga, tam reikėtų persirengti, sugaišti daug laiko, tai tiesiog nevalgydavome.
Gydomi penkiose ligoninėse
Sergantieji koronavirusu Lietuvoje gydomi penkiose ligoninėse: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Koronaviruso infekcija Lietuvoje nusinešė jau 16-os žmonių gyvybes, 8 asmenys pasveiko.
