Mūsų kalbinti darbdaviai vienu balsu tvirtino, kad įdarbinti žmonės su negalia jų neapvylė – yra darbštūs, motyvuoti ir lojalūs, dažnu atveju net labiau, nei jų kolegos. Pasak darbdavių, žmonės su negalia dažnai kartoja, kad vietoje užuojautos jiems reikia suteikti progą įrodyti, ką sugeba. Tai ir stengiamasi daryti.
Žmonės su negalia projektuoja ir gamina sudėtingas detales
Sudėtingų technologijų aliuminio perdirbimo gamykloje Hydro Extrusion Lithuania dirba trys žmonės su negalia. Gamykla nesinaudoja jokia valstybės parama šiems žmonėms įdarbinti. Pasak UAB „Hydro Extrusion Lithuania“ personalo vadovės Rūtos Jocytės, pageidaujantys gamykloje įsidarbinti asmenys nėra skirstomi į sveikuosius ir žmones su negalia.
„Sprendimo įdarbinti būtent žmones su negalia niekada nedarėme. Pas mus atrankose laukiami visi kandidatai, ypač tie, kuriems artimos įmonės vertybės: rūpestingumas, drąsa, bendradarbiavimas. Jei geriausias kandidatas būna žmogus su negalia, ieškome galimybių pritaikyti darbo vietą ar darbo pobūdį, kad jis galėtų dirbti. Kartais to nepasiseka padaryti dėl gydytojų nurodytų apribojimų ar privalomų darbų saugos reikalavimų“, – sako R. Jocytė.
Gamykloje Hydro Extrusion Lithuania dirbantys žmonės turi skirtingas negalias: klausos, plaštakų dalinę negalią, piktybinį naviką. Šie darbuotojai atlieka skirtingus darbus: prie staklių gamina aliuminio detales, tikrina gaminių kokybę, valo, pakuoja detales. Vienas žmogus su negalia dirba administracijoje ir yra atsakingas už brėžinių rengimą, staklių projektavimą bei tobulinimą.
Įmonėje jau atrankos metu atsižvelgiama į darbuotojo negalios tipą bei lygį ir svarstoma, kaip būtų galima patobulinti ir pritaikyti darbo vietą.
„Įmonėje jau atrankos metu atsižvelgiama į darbuotojo negalios tipą bei lygį ir svarstoma, kaip būtų galima patobulinti ir pritaikyti darbo vietą. Esame gamybos įmonė, kurios pagrindas yra darbų sauga ir sveikata. Todėl turime labai gerai apgalvoti, kurios pozicijos tiktų darbuotojui su negalia arba kaip ir kokias darbo vietas galime pritaikyti būtent konkrečiam darbuotojui, kad darbo procese darbuotojas būtų saugus“, – sako UAB „Hydro Extrusion Lithuania“ personalo vadovė R. Jocytė.
Pasak personalo vadovės, visi gamyklos darbuotojai kolegas su negalia priėmė labai šiltai, visada yra pasiruošę padėti, bendradarbiauja. Nuo žmogaus negalios ir vidinės motyvacijos, esą, labai priklauso kaip jam pavyks darbe prisitaikyti, išmokti naujų dalykų, įsiminti darbų eigą.
„Darbuotojai su negalia dažniausiai turi labai didelę motyvaciją išmokti naujų dalykų ir sėkmingai dirbti. Minėti mūsų kolegos kuo puikiausiai darbuojasi jau ne vienerius metus, pritapo prie kolektyvo. Kiekvienas iš jų turi savo stipriųjų savybių. Pavyzdžiui, vienas iš darbuotojų yra viso kolektyvo spindulėlis, visi nori dirbti kartu su juo. Kitas yra stiprus specialistas ir dalinasi žiniomis su kolegomis“, – sako R. Jocytė.
Žmonės su negalia – pavežėjai
Bendrovė „Bolt“ yra suteikusi galimybę beveik 100 žmonių su negalia verstis pavežėjo veikla. Kadangi „Bolt“ partnerio-pavežėjo veiklą asmenys vykdo individualiai, jiems suteikiama galimybė pasirinkti, kada ir kiek laiko jie nori skirti šiai veiklai.
„„Bolt“ yra atvira platforma, sujungianti keleivius su individualiai paslaugą teikiančiais vairuotojais. Dėl šios priežasties mums yra svarbus atviras požiūris į būsimus „Bolt“ partnerius. Siekdami didinti įvairių visuomenės grupių įtrauktį, esame įveiklinę netoli 100 negalią turinčių žmonių, kurie užsiima „Bolt“ pavežėjo veikla“, – sako UAB „Bolt Services LT“ vadovas Andrius Pacevičius.
Pasak A. Pacevičiaus, siekiant skatinti klausos negalią turinčių žmonių įsiliejimą į darbo rinką, bendrovė yra užmezgusi bendradarbiavimą su Lietuvos kurčiųjų draugija. Šiuo metu daugiau nei pusė šimto „Bolt“ partnerių-pavežėjų yra klausos negalią turintys asmenys, kiti turi judėjimo ar kitų negalių.
Bendrovės vadovo teigimu, žmonių su negalia veiklos pobūdis ir kokybė iš esmės nesiskiria nuo kitų vairuotojų veiklos. Esą neretai „Bolt“ automobiliu keliaujantys klientai net nepastebi vairuotojo negalios, yra patenkinti suteikta paslauga.
Siekdami didinti įvairių visuomenės grupių įtrauktį, esame įveiklinę netoli 100 negalią turinčių žmonių.
„Siekiant išvengti nesusipratimų kelionės metu, vairuotojams, turintiems klausos negalią, esame specialiai pritaikę veiklos aplinką. Užsisakant paslaugą „Bolt“ programėlėje, specialiu ženklu keleiviams pranešama, kad atvykstantis vairuotojas turi klausos negalią. Dalis vairuotojų savo automobilyje taip pat turi pasikabinę informacinį ženklą. Esant poreikiui pasitikslinti kelionės informaciją, bendravimas su klientu vyksta daugiausiai tekstu per programėlę“, – sako A. Pacevičiaus.
Žmonės su negalia gamina baldus
SBA grupei priklausančioje bendrovėje „Šilutės baldai“ šiuo metu dirba 24 žmonės su negalia. Jiems nustatytas skirtingas darbingumo lygis – nuo 55 proc. iki 35 proc. Dalis jų turi klausos negalią, kitiems negalia nustatyta dėl įvairių kitų ligų: širdies, kaulų, raumenų, cukrinio diabeto.
Darbuotojai su negalia bendrovėje užima įvairias pareigas, dirba įvairius darbus – jų yra tarp operatorių, stalių, vairuotojų, apskaitininkų. Darbo vieta kiekvienam darbuotojui su negalia įmonėje parenkama atsižvelgiant ne tik į kompetencijas, bet ir į turimą negalią ir, jei reikia, pritaikoma pagal specialistų rekomendacijas.
„Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadoje dažniausiai rekomenduojama žmogui vengti svorių kilnojimo, vibracijų, dažno lenkimosi. Atsižvelgiame į visas rekomendacijas. Įmonėje naudojami automatiniai detalių pakėlimo mechanizmai, keičiami darbo metodai. Siekiant išvengti monotoniško darbo, vykdoma darbo vietos rotacija, atnaujinama darbo įranga, įrengiama daugiau mechanizuotų, kompiuterizuotų darbo vietų“, – sako bendrovės „Šilutės baldai“ vadovas Eimuntas Jankauskas.
Pasak bendrovės vadovo, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai iš naujo įvertinus darbuotojo su negalia sveikatos būklę, cechų vadovai peržiūri darbo sąlygas ir patikrina, ar žmogui darbo vieta tinkama.
E. Jankauskas pabrėžia, kad žmonės su negalia yra labai lojalūs ir stropūs darbuotojai, stengiasi laiku ir gerai atlikti savo darbą: „Kai kurie žmonės su negalia mūsų bendrovėje dirba ir po keliasdešimt metų. Jie vertina, kad įmonė, investuodama savo lėšas, pritaiko jiems darbo vietą pagal poreikius, pavyzdžiui, įrengia paaukštintus stalus, kėdes ir kt.“, – sako E. Jankauskas.
E. Jankausko teigimu, bendrovė „Šilutės baldai“ žmonėms su negalia įdarbinti paramos iš valstybės neprašė, darbo vietas jiems pritaikė savomis lėšomis.
Kai kurie žmonės su negalia mūsų bendrovėje dirba ir po keliasdešimt metų.
„Mes neskirstome žmonių. Visus žmones su negalia įdarbinome, nes jie turėjo reikiamų kompetencijų ir atitiko mūsų keliamus reikalavimus kandidatams į siūlomas pozicijas, sėkmingai susitvarko su užduotimis. Manome, kad pasiūlyti jiems darbą yra vienas iš socialiai atsakingo verslo principų“ – pabrėžė E. Jankauskas.
Daugiau informacijos apie žmones su negalia atviroje darbo rinkoje rasite čia.
