Štai Seimo Žmogaus teisių komitetui kitą savaitę bus jau trečią kartą siūloma balsuoti dėl V.Uspaskichą Seime pakeitusio „darbiečio“ Gintaro Tamošiūno parengto dokumento, kuris taptų auksiniu koziriu V.Uspaskichui ginant savo „nekaltybę“.
Protokolas parengtas gudriai. Jame suformuluotas komiteto kreipimasis į Seimo valdybą, kad ši burtų Seimo darbo grupę kai kuriems įstatymams pakeisti. Tačiau V.Uspaskichui reikia ne šios grupės, o protokolo preambulės, kurioje nurodoma, kad Darbo partijos byla yra politinė.
Marionetėmis būti nenori
Žmogaus teisių komiteto narės liberalė Dalia Kuodytė ir socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė tvirtina, kad komitetui priėmus tokį dokumentą, juo V.Uspaskichas neabejotinai mojuotų gindamas savo teisinę neliečiamybę Europos Parlamente.
D.Kuodytė pabrėžia, kad „darbiečio“ pateiktas protokolas yra ne kas kita, kaip to paties V.Uspaskicho skundo Žmogaus teisių komitetui, pateikto prieš dvejus metus, perrašyta versija, kurioje Darbo partijos garbės pirmininko teiginiai pateikiami kaip komiteto nuomonė.
Mes puikiai suprantame, kam šito projekto reikia. Ponas V.Uspaskichas, kai bus kalba apie jo atvejį EP, pasakys, kad štai Žmogaus teisių komitetas taip mano, kažką nagrinėja. Mes puikiai suprantame tą žaidimą ir marionetėmis nebūsime, – tikino M.A.Pavilionienė.
„Ten rašoma, kad tai mes, komitetas, nutarėme, kad Darbo partijos byla yra politinė. Tačiau to tikrai nebuvo, mes net nieko nesvarstėme. Tai, kas yra daroma, peržengia visas padorumo ribas.
Kol kas kelis kartus mums pavyko sugriauti kvorumą ir tas dokumentas nebuvo priimtas, bet nežinia, kaip bus kitą savaitę, nes V.Uspaskicho rėmėjai labai mobilizavosi, į komiteto posėdžius ateina net sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, kas yra beveik nerealu“, – nuogąstavo, kad iš trečio karto keistą dokumentą gali pavykti priimti komitete, D.Kuodytė.
Ji svarstė, kad šis dokumentas gali būti viena iš sąlygų, kurias „darbiečiai“ gali, kaip ir pernai, kelti socialdemokratams, kad nežlugdytų parlamento balsavimų dėl valstybės biudžeto.
Tačiau socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė ramina kolegę ir tikina, kad socialdemokratai savo nuomonės dėl G.Tamošiūno parengto projekto tikrai nepakeis.
„Mes atsisakėme už tą projektą balsuoti ir pasakėme, kad, jei nori, tegu jaunasis Seimo narys savo vardu teikia tą projektą, bet komiteto vardo čia naudoti negalima. Mes puikiai suprantame, kam šito projekto reikia. Ponas V.Uspaskichas, kai bus kalbama apie jo atvejį EP, pasakys, kad štai Žmogaus teisių komitetas taip mano, kažką nagrinėja. Mes puikiai suprantame tą žaidimą ir marionetėmis nebūsime“, – 15min.lt patikino Seimo narė.
V.Uspaskichui skolingas nesijaučia„Darbietis“ G.Tamošiūnas dievagojasi, kad ko jau ko, bet V.Uspaskicho „nekaltybės“ parengtu dokumentu saugoti nemanęs. Jis tvirtino, kad tapęs Seimo nariu lyg netyčia pamatęs, kad komitetas į jo partijos lyderio skundą niekaip nesureagavo ir, nutaręs, kad taip būti neturėtų, nusprendė padėtį taisyti.
„Prieš gerus metus yra į Žmogaus teisių komitetą kreipusis Seimo narių grupė dėl tam tikrų žmogaus teisių galimų pažeidimų ir su pasiūlymais keisti įstatymus. Bet komitetas tą medžiagą turėjo ir nieko su ja nedarė. Tai, kad nebūtų tokia situacija patinė, pasiūliau priimti šitą dokumentą“, – aiškino jis.
Paklaustas, kodėl tiesiog pats nesiėmė siūlyti tų reikalingų įstatymų pataisų, G.Tamošiūnas sakė, kad vienam žmogui visas jas parengti būtų per sunku.
Tiesa, „darbietis“ pripažino, kad preambulėje iš tikrųjų tik perrašytas tas pats tekstas, kuris buvo ir V.Uspaskicho kreipimęsi, bet nepaaiškino, kodėl jis naujame dokumente pateiktas jau ne kaip besikreipusio Seimo nario, o kaip viso komiteto nuomonė.
„Tas tekstas įrašytas tik tam, kad Seimo valdybai būtų aiškūs motyvai sprendžiant dėl darbo grupės sudarymo, kad būtų aišku, jog ne aš pats tai sugalvojau“, – aiškino G.Tamošiūnas.
Europarlamento balsavimas bus jau aštuntas kartas, kai įvairios institucijos sprendžia dėl V.Uspaskicho neliečiamybės naikinimo. Iki šiol dar nė karto ji nebuvo išsaugota.
Jis pats tvirtino, kaip teisininkas, esąs įsitikinęs, kad, jei komitetas ir priimtų tokį dokumentą, jis niekaip nepasitarnautų V.Uspaskichui.
„Čia yra visiškas absurdas. Teoriškai, toks dokumentas galėtų padėti nebent, jei tai būtų kokios komisijos sprendimas, bet šiuo atveju, tai tik išdėstytas jo kreipimasis. Nemanau, kad jis, toks, koks yra dabar, kaip nors padėtų“, – aiškino Seimo narys.
Laukia aštuntas kartas
Europos Parlamentas, kurio nariu pavasarį antrą kartą tapo V.Uspaskichas, jo teisinės neliečiamybės klausimą spręs lapkritį. Iki tol V.Uspaskichas bando susirinkti kuo daugiau argumentų, kad įtikintų europalamentarus balsuoti prieš neliečiamybės naikinimą.
Jei jam tai pavyktų padaryti, Darbo partijos juodosios buhalterijos bylos nagrinėjimas Lietuvos apeliaciniame teisme užtruktų dar bent penkerius metus.
Europarlamento balsavimas bus jau aštuntas kartas, kai įvairios institucijos sprendžia dėl V.Uspaskicho neliečiamybės naikinimo. Iki šiol dar nė karto ji nebuvo išsaugota.
Darbo partijos garbės pirmininko teisinį imunitetą kartą 2010-aisiais jau buvo panaikinęs Europos Parlamentas. 2008 m. ir 2012-aisiais jį buvo panaikinęs Seimas. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ją buvo panaikinusi 2007, 2011 ir 2012 ir 2014-aisiais, kai V.Uspaskichas dalyvavo savivaldybių, Seimo ir Europos Parlamento rinkimuose.
