Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiemet įregistruota per 2,6 tūkst. darbo ieškančių diplomuotų specialistų. Tai 1,4 tūkst. mažiau nei pernai.
Daugiausia tarp absolventų – per 40 proc. – baigusiųjų profesines mokyklas. Tarp diplomuotų specialistų – 33 proc. įgijo aukštąjį universitetinį ir beveik 27 proc. – aukštąjį neuniversitetinį (koleginį) išsilavinimą.
Liepą susilpnėjo darbuotojų paieškos – darbdaviai per mėnesį įregistravo 29 tūkst. laisvų darbo vietų, tai – per 4,4 tūkst. mažiau nei ankstesnį mėnesį. Per 91 proc. darbo pasiūlymų – neterminuotam darbui. Praėjusį mėnesį gerokai išaugo įsidarbinimo galimybės laisvų darbo vietų apskaitos ir buhalterijos tarnautojams, ikimokyklinio ugdymo mokytojams, grindų ir plytelių klojėjams, plytų mūrininkams ir sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojams.
Mažiau darbo pasiūlymų pateikta prekių krovėjams į lentynas, pakuotojams (rankomis), pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojams, skalbėjams ir lygintojams (rankomis) bei slaugos specialistams.
Užimtumas suteiktas daugiau nei 25 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Per mėnesį padėta įsidarbinti 12,2 tūkst. žmonių, iš jų – 10 tūkst. pagal neterminuotas sutartis. Darbo rinkoje per mėnesį įsitvirtino 4 tūkst. registruoto jaunimo iki 29 metų.
Liepą beveik 10 proc. padidėjo norinčiųjų dirbti savarankiškai – veiklos pagal verslo liudijimus ėmėsi per 8,3 tūkst. nedirbančių gyventojų. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyviais tapo 5 tūkst. asmenų. Daugiausia jų laikinai įdarbinti pagal remiamojo įdarbinimo priemones – 3,4 tūkst., naujų profesinių kvalifikacijų ir kompetencijų nusiųsti įgyti 774 darbo ieškantys žmonės, paramos darbo vietoms steigti priemone pasinaudojo 696 buvę darbo biržos klientai.
Lietuvos darbo biržos duomenų registre rugpjūčio 1 d. visoje šalyje buvo 139,4 tūkst. darbo ieškančių žmonių, kurie sudarė 7,8 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų – tai 0,4 proc. punkto daugiau nei prieš mėnesį.Jaunimo iki 29 metų buvo registruota 24,7 tūkst., iš jų absolventų – 3,3 tūkst.
Daugiausiai nedirbančių gyventojų, kaip ir prieš mėnesį, buvo Ignalinos r. – 14,6 proc., Kalvarijos – 14,5 proc., Lazdijų – 14,3 proc., Zarasų – 13,5 proc., Kelmės –13,3 proc. ir Akmenės – 12,9 proc. savivaldybėse. Mažiausiai – Vakarų Lietuvoje: Neringoje – 3,2 proc. ir Kretingoje – 4 proc., taip pat Elektrėnų– 4,5 proc., Šiaulių miesto – 4,9 proc. ir Birštono – 5 proc. savivaldybėse. Dvidešimt keturiose savivaldybėse nedarbo lygis buvo mažesnis už šalies vidurkį, trisdešimt šešiose savivaldybėse – didesnis.
