Kodėl reikalingi pokyčiai?
Apie Darbo biržos pokyčių būtinumą signalizavo ne vienas veiksnys, tikina 15min studijoje besilankiusi įstaigos vadovė Ligita Valalytė. Kiekybinių, kokybinių ir strateginių permainų link stūmė ir pastaruoju metu susikūręs Darbo biržos įvaizdis ir siekis tapti efektyviau dirbančia ir iš tiesų į klientą, į paslaugos teikimą orientuota institucija.
„Mes nuolat vardiname, kokia Darbo birža yra bloga. Einame ten tik užsiregistruoti ir apskritai gėda būti užsiregistravus Darbo biržoje. Labai džiaugiuosi, kad imtasi žiūrėti, kaip padaryti, kad žmogui nebūtų gėda kreiptis į Užimtumo tarybą. Kad žmogus kreiptųsi ir gautų kokybišką paslaugą, kad ten būtų tas žmogus, kuris padėtų jam susigaudyti. Čia esminis momentas“, – sakė E.Radišauskienė.
„Ką aš pamačiau atėjusi? Pirmiausia aš pamačiau labai didelę dalį žmonių, vykdančių administravimo funkcijas. Pradinėje stadijoje mes jų turėjome 33 procentus“, – tikina L.Valalytė, pabrėždama, kad pertvarkos tikslas šį skaičių sumažinti iki 13 proc. „Kai važiuoju į teritorines darbo biržas kalbėti su darbuotojais, visą laiką sakau, kad mes esame įstaiga, kuriai valstybė delegavo misiją. Mes labai aiškiai tą misiją žinome ir tai nėra administravimo funkcija, nėra įstaiga vardan įstaigos. Didžiausias potencialas vis tiek turi būti telkiamas darbui su žmonėmis, darbui su darbdaviais“, – apie pokyčių būtinumą kalbėjo L.Valalytė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė atkreipė dėmesį, kad kritikos dėl to galbūt ir sulaukiama, tačiau sulaukta ir kompetentingos tarptautinės nuomonės. „Aš noriu pasakyti, kad ne tik iš vidaus buvo žiūrima, kiek kokybiškai dirba Darbo birža. Labai svarbu, kad patekome į tų laimingų valstybių sąrašą, kur Europos komisija atliko lyginamąją analizę. Ir ji akcentavo tuos pačius dalykus, kad pas mus per didelis apkrovimas tų žmonių, kurie teikia paslaugas. Rekomendacijas, pasak E.Rasišauskienės, teikė ir ESBO organizacija, kuri skatino peržiūrėti struktūrą.
Lietuvoje siūlomas priimti Darbo biržos pertvarkos modelis, pasak pašnekovių, kurtas remiantis užsienio šalių, tokių kaip Vokietija, pavyzdžiu, tačiau pritaikytas Lietuvai. Mat kiekviena šalis turi savo ypatumų.
Verslui ir ieškančiam darbo – individualios paslaugos
Viena iš planuojamų Darbo biržos pertvarkų – atskirti paslaugas bedarbiams ir verslui, stengiantis įsigilinti į kiekvieno iš jų poreikius ir suteikti tai, ko reikia būtent jiems. „Visose teritorinėse darbo biržose nuo rugsėjo pabaigos jau padarėme tam tikrus pakeitimus. Atskyrėme asmenis, kurie teikia paslaugas verslui. Tai kaip asmeninio vadybininko paslauga, veikianti vieno langelio principu. Anksčiau būdavo, kad tas pats darbdavys, besinaudojantis skirtingomis priemonėmis, turi skambinti skirtingiems specialistams“, – pasakojo L.Valalytė. Pertvarkos tikslas, kad verslas galėtų kreiptis patogiai vienu kontaktu, kuris jam padėtų atsakyti į visus klausimus.
Visose teritorinėse darbo biržose nuo rugsėjo pabaigos jau padarėme tam tikrus pakeitimus. Atskyrėme asmenis, kurie teikia paslaugas verslui.
„Kaip žmogui pasikeis paslauga? Ar jis ateis į darbo biržą tik užsiregistruoti, kad gautų pašalpą, ar jis ateis kaip pas partnerį, kuris padėtų jam rasti darbą, tinkamai integruotis, gauti didesnį darbo užmokestį. Pirmiausia visas reformos dėmesys yra sukoncentruotas į žmogų – į paslaugos gavėją. Tam priimama daug kompleksinių sprendimų, kurie leis pasiekti rezultatą. Žmogus greitai gaus individualiai jam pritaikytą kompleksinę paslaugą“, – pokyčių tikslus komentavo E.Radišauskienė.
Ieškantieji darbo, pasak Darbo biržos vadovės, bus aptarnaujami „atvejo vadybos principu“. „Bus sprendžiama būtent to žmogaus situacija. Kaip ir ką galima padaryti greičiau, geriau, įtraukiant kompleksines paslaugas“, – aiškino L.Valalytė.
„Kiekvienas žmogus juk ateina su savo poreikiais. Jam reikia skirti laiko, pažiūrėti, ar tie poreikiai gali būti suderinti su darbo pasiūla – tai yra labai svarbu. Esmių esmė – kompleksinių priemonių pritaikymas individualiai“, – pridūrė E.Radišauskienė.
L.Valalytė užsiminė, kad pokyčių numatoma ir kur kas daugiau – nuo prevencinių priemonių iki Tarybos prie Užimtumo tarnybos kūrimas. Pavyzdžiui, suteikti persikvalifikavimo paslaugas dar dirbantiems, tačiau norintiems įgyti naują kvalifikaciją ar pakeisti kryptį. „Planuojame teikti paslaugas tiems, kurie galvotų, planuoti pakeisti savo profesiją. Tai yra prevencinė dalis. Mes nelaukiame, kai žmogus jau susiduria su, sakykime, psichologinėmis problemomis, neįsijungia valstybės mokami mechanizmai, išmokos“, – apie prevencinę kryptį kalbėjo Darbo biržos vadovė.
Darbo biržos pertvarka įgyvendinama trimis etapais ir, pasak pašnekovių, papildomų lėšų iš valstybės nepareikalaus. Finaliniame etape planuojama, kad vietoj 11 atskirų juridinių asmenų veiks viena Užimtumo tarnyba, su perpus mažesniu vadovaujančių asmenų bei iki 13 proc. sumažintu administracines funkcijas atliekančių darbuotojų skaičiumi.
Pakausta, kokios permainos, kokie pokyčiai labiausiai įrodytų, kad einama teisinga linkme, L. Valalytė atsakė norinti, kad žmonės, dirbantys Užimtumo tarnyboje tuo didžiuotųsi. O taip pat, kad žmonėms, besikreipiantiems į ją, nebūtų gėda.
„Europos Komisijos ekspertai sako, kad jeigu sėkmingai viską įgyvendinsime, tikrai būsime pavyzdys Europai“, – tikino E.Radišauskienė.
Žiūrėkite visą pokalbio įrašą:
