„Be kalbos tu ten esi absoliutus niekas, vokiečiai pageidauja, kad darbuotojai būtinai mokėtų šią kalbą“, – pasakojo į šią šalį dirbti penktadienio vakarą bendrovės „DFDS Seaways“ keltu išplaukęs klaipėdietis Romas. Prieš porą mėnesių Vokietijoje jau dirbęs vyras prisipažino, kad legalų darbą susirasti pavyko ne iš karto. Kurį laiką nelegaliai žemės ūkyje dirbęs vyriškis turėjo prisiminti mokykloje išmoktą kalbą. Grįžęs į Lietuvą jis turėjo dar savarankiškai pastudijuoti vokiečių kalbą ir dabar jau išvyko į Vokietiją legaliai dirbti žemės ūkio bendrovėje.
„Lietuvių ten vos vieną kitą gali sutikti, lenkų, ypač iš vakarinės Lenkijos, atvyksta žymiai daugiau. Jų daugiau moka savo kaimynės Vokietijos kalbą“, – teigė pašnekovas.
Vokiečių kalba šiuo metu kalbų mokyklose jau tapo rimta anglų kalbos konkurente. Poreikis mokytis šią kalbą išaugo po naujų metų. Kaip pasakojo vertimų biuro ir kalbų mokyklos „Klaipėdos vertimai“ vadovė Vitalija Ragulina, paklausūs vokiečių kalbos kursai, specializuoti medikams, statybininkams, barmenams. Klaipėdiečių kompanija jau sulaukė klausimų, ar galėtų ką nors rekomenduoti Vilniuje, nes čia esą trūksta specializuotų kursų slaugėms.
„Kol kas viskas dar gana sudėtinga. Rinka tai atverta, bet Vokietijos įstatymai ir jų darbo birža dar kelia nemažai klausimų“, – pripažino įdarbinimo paslaugas teikiančios bendrovės vadovas Stanislovas Lestauskas.
Vežėjai jau stebi gegužę išaugusius keleivių srautus į Vokietiją, tačiau specialistai spėja, kad kai kurie, išvykę nemokėdami kalbos, netrukus sugrįš.
Vėlų penktadienio vakarą, kai „15min“ žurnalistė apsilankė Tarptautinėje perkėloje, į keltą driekėsi eilės automobilių, laukimo salėje būriavosi kelios dešimtys keliautojų. Dauguma jų vyko atostogauti arba lankyti giminių ir tik keli, juos pažinsi iš netikėtų ryšulių – šluotų, plastikinių dubenėlių, pledų ir kelių maišų daiktų – neslėpė išvykstantys dirbti.
Vairuotojas Arvydas Vokietijoje dirba jau kelerius metus, tačiau dar nespėjo pastebėti, kad emigrantų iš Lietuvos smarkiai padaugėtų. Pašnekovas kelis kartus pabrėžė – šioje šalyje būtinos bent minimalios kalbos žinios.
Žemės ūkyje darbą susiradęs Romas suskubo pastebėti, kad nėra viskas taip gražu, kaip daugelis įsivaizduoja. „Nors oficialiai žadamas atlygis popieriuje sieks 7,5 euro per valandą, iš tiesų jis gali būti daug mažesnis. Nes Vokietijos darbdaviai atvykėliams yra linkę mokėti mažiau, tad atskaičius mokesčius, suma gali būti dar pamažinta“, – aiškino pašnekovas, Lietuvoje taip ir neradęs darbo, kur atlyginimas būtų siekęs daugiau nei „minimumą“.
Vokiečiai ilgai nelaukia
Klaipėdos teritorinės darbo biržos „Eures“ biuro konsultantė Rita Venclovaitė pasakojo, kad aktyviau Vokietija pradėta domėtis kovą. Šiuo metu trečdalis klientų, susidomėjusių darbu užsienyje, dairosi Vokietijos.
„Tendencija tokia, kad vis daugiau žmonių dairosi darbo Vokietijoje. Kiek jų yra – nenorėčiau įvardinti“, – teigė pašnekovė ir pridūrė, kad kalbama apie dešimtis Klaipėdos gyventojų. Tačiau daugumai besikreipiančių didžiausia kliūtis – kalba. „Būna ir tokių atvejų, kai lietuviai jau būna išvykę i Vokietiją dirbti rusų šeimoje, o netekę darbo kreipiasi į mus. Tačiau nemokantiems kalbos sudėtinga padėti susirasti darbą“, – tvirtino R.Venclovaitė. Paklausiausi darbai – aptarnavimo sektoriuose.
Anot įsidarbinti padedančio S.Lestausko, lietuviams stiprią konkurenciją sudaro lenkai. „Atsiradusi darbo vieta laisva būna dvi tris dienas, ilgiau niekas nelaukia. Padėti įsidarbinti kitose šalyse, pavyzdžiui, Airijoje, buvo žymiai paprasčiau, ten nebuvo tokių griežtų reikalavimų mokėti kalbą“, – aiškino vyras. Teigiama, kad darbdaviai iš Vokietijos mėgsta patys pasiskambinti būsimam darbuotojui ir įsitikinti, ar jo kalbos žinios pakankamos.
Vokietijoje labiausiai trūksta slaugių, mažiau sekasi įsidarbinti statybininkams. „Gal po kokios savaitės atsiras daugiau aiškumo. Pastebime, jog yra nemažai lietuvių, kurie išvyksta ekspromtu, bet lygiai tiek pat jų ir parvyks atgal“, – sakė S.Lestauskas.
Kaip pasakojo vokiečių kalbą padedanti išmokti V.Ragulina, mokytis ateina įvairiausio amžiaus žmonių. „Žmonių tikslai mokytis yra pasikeitę. Atsiranda ir tokių, kurie dar nėra tikri, ar emigruos, sako: išmoksiu, gal važiuosiu, gal ir ne“, – teigė pašnekovė. Ji pasakojo, kad yra ir tokių, kurie Vokietijoje jau buvo, dabar nori pagilinti savo žinias.
Keltuose – gausiau keleivių
Kaip pasakojo bendrovės „DFDS Seaways“ atstovas Vaidas Klumbys, šią gegužę bilietai plaukiantiems į Vokietiją iš tiesų parduodami žymiai geriau nei pernai. Per pirmą gegužės savaitę parduota ar rezervuota bilietų tiek pat, kiek pernai per visą gegužę.
„Kiek tam įtakos padarė atsivėrusi darbo rinka – dar sunku pasakyti, galbūt išvadas bus galima daryti kiek vėliau. Tačiau pastebime, kad keltuose padaugėjo keleivių, kuriems 30–40 metų, jų elgesys labiau primena vykstančiųjų dirbti, nei pramogauti. Jie daug taupesni, mažiau lankosi baruose. Matyt, dar nėra užtikrinti dėl savo finansinės ateities“, – teigė pašnekovas. Padaugėjo ir keltu keliaujančiųjų su automobiliais, ir be jų.
Tarptautinės pervežimų autobusais bendrovės „Ecolines“ duomenimis, kovą ir balandį į Vokietiją keliavo 40 proc. daugiau keleivių nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Atsižvelgusi į tai kompanija atidarė naujus maršrutus į kitus šios šalies miestus.
Kol kas iš pajūrio Vokietiją galima pasiekti tik žeme ir vandeniu. Skrydžių dar teks palaukti. Palangos tarptautinio oro uosto vadovė Jolanta Jucevičiūtė teigė, kad derybos dėl galimybės atnaujinti prieš kelerius metus buvusius populiarius skrydžius į Hamburgą dar tebevyksta. „Derybos jau buvo įsibėgėjusios, tačiau ir vėl savaitei atidėtos“, – tikino ji.
