Anot A. Valionio, dėl pavardžių rašymo asmens dokumentuose klausimo grupės viduje vyko konstruktyvi, bet aštri diskusija ir nugalėjo nuomonė, jog rašyti pavardes originaliai turėtų būti leista. Antraip žmonės netektų teisės vartoti savo autentišką pavardę, kas prieštarautų Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijai.
„Jeigu mes paliktume rašyti su diakritiniais ženklais ar abėcėlės raidėmis, be tų, kurių nėra lietuviškoje abėcėlėje („w“, „x“), tautinės mažumos atstovai praranda galimybę vartoti pavardę pagal skambesį ir neįgyja galimybės naudoti autentiškos pavardės – mes neturime nei to, nei kito, turime iškraipytą pavardę“, – sako A. Valionis.
Kol kas nėra apsispręsta dėl to, kaip tankiai tautinių mažumų gyvenamosios vietovėse vietovardžius ir gatvių pavadinimus šalia lentelių valstybine kalba būtų galima rašyti ir tautinės mažumos kalba.
„[Kilo] ginčas, kokie tai galėtų būti procentiniai lygiai, kiek tų žmonių gyvena, bet grupė apsistojo ties tuo, jog tai turėtų nuspręsti Strateginis komitetas arba Vyriausybė., t.y. tie, kurie ruošiasi siūlyti [įstatymo projektą]“, – teigia A. Valionis.
Švietimo srityje taip pat teikta naujų siūlymų. „Atsirado įrašas, kad tautinės mažumos, kur to reikia ir kur jos nori, turi teisę mokytis tautinių mažumų kalba arba tautinių mažumų kalbos“, – sako A. Valionis. Tačiau, anot jo, yra nutarta, kad Švietimo įstatymas ir švietimo reikalai nėra šios darbo grupės kompetencijos ribose.
LRT.lt primena, kad šiuo metu Lietuvoje nėra atskiro įstatymo, reglamentuojančio asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teisių ir laisvių apsaugą.
Ką tik darbą baigusi grupė siūlo parengti Tautinių mažumų įstatymo projektą ir Vardų ir pavardžių rašymo įstatymo projektą, atsižvelgiant į darbo grupės rekomendacijas.
