Seimo valdybos sudaryta darbo grupė aiškinasi padėtį LGGRTC po to, kai sulaukta įvairių skundų ir raštų dėl įtampos įstaigoje.
Iki trečiadienio turėjusi pateikti išvadas ir siūlymus darbo grupė paprašė dar mėnesiui pratęsti jos veiklą.
Kyla klausimas dėl tam tikrų naujojo vadovo administracinių gebėjimų.
„Situacija – tokia, kad tikrai yra susipriešinimas tarp darbuotojų. Sunku kalbėti apie sklandžią darbo atmosferą, turint minty, kad žmonės dar prieš metus, kai buvo sena centro vadovybė, tokių nusiskundimų neturėjo, o dabar jų turi. Kyla klausimas dėl tam tikrų naujojo vadovo administracinių gebėjimų“, – antradienį BNS sakė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Galbūt galima sakyti, kad tai yra naujas vadovavimo stilius, kad žmonės dar nėra pripratę, bet ką matome grupėje, kad tikrai yra sumažėjęs demokratiškumas priimant sprendimus, skaidrumo galbūt trūktų, platesnio rato žmonių įtraukimo komunikacine prasme“, – teigė ji.
Pasak politikės, demokratiškumo problemą galėtų padėti spręsti prie LGGRTC įkurta išorinė taryba.
„Panašaus pobūdžio institutai Europoje tai turi. Kad būtų deleguojami skirtingų ar mokslo institucijų, ar kitokių subjektų mokslininkai, kurie kartu priimtų sprendimus, susijusius su centro veikla“, – teigė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Norint įsteigti tokią tarybą, reikia keisti Genocido centro įstatymą.
Darbo grupės vadovė tvirtino dar neturinti atsakymo, ar situaciją įstaigoje galima normalizuoti nepakeitus vadovybės.
„Dar taip konkrečiai neišdiskutavome su grupės nariais. Matome, kad yra problemų. Bandysime pasiūlyti būdų, kaip jas spręsti, bet akivaizdu, kad yra tam tikrų iššūkių. Ar tai priklauso tik nuo vadovo, jo aplinkos, ar tai priklauso nuo kokių nors pakeitimų, kuriuos reikėtų daryti įstatymuose, matyt, dar kai gausime papildomos informacijos, tuomet priimsime sprendimą“, – sakė ji.
Į Seimą dėl situacijos Genocido centre sausį kreipėsi 15 darbuotojų. Jų teigimu, naujos vadovybės rodomas nepasitikėjimas, istorikų darbo nuvertinimas sukėlė įtampą ir konfliktą įstaigoje. Centro istorikai esą nušalinami nuo esminių sprendimų, tokių kaip tyrimų kryptys, strateginė plėtra ir t. t. Be to, juntamas nors politizuoti mokslinius tyrimus.
Pernai birželį LGGRTC generaliniu direktoriumi paskirtas Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Adas Jakubauskas teigia, kad įtampa įstaigoje kilo pradėjus jos pertvarką. Anot direktoriaus, norima peržiūrėti darbo užmokesčio sistemą, įvesti kokybės kriterijus tyrimams, o tai kelia dalies darbuotojų pasipriešinimą.
Jis atmetė kaltinimus spaudimu mokslininkams ir istorinių tyrimu politizavimu.
LGGRTC tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.
