„Atvira Klaipėda“ gavo anoniminį elektroninį laišką, kuris buvo nusiųstas Valstybinei darbo inspekcijai bei padubliuotas Klaipėdos merui, Seimo nariams Remigijui Žemaitaičiui ir Aurelijui Verygai.
Laiško autorius tikina, jog rašo skundą „300 žmonių vardu“ ir žada, jog tuo atveju, jei bus pradėtas tyrimas atskleis savo tapatybę bei ne tik liudys, bet ir suteiks dokumentus, kitus įrodymus.
Anot skundo autoriaus, paskyrus naują įstaigos vadovą prasidėjo sumaištis ir susidorojimas su darbuotojais, kurie čia dirbo iki tol. Esą pačiam A.Šimaičiui bei jo pavaduotojai valdymui ir ekonomikai Jūratei Grubliauskienei paliepus patarėja Kristina Vintilaitė „įgyvendina teroro ir represines priemones ligoninėje, t.y. neva, lėšų taupymui buvo duoti privalomi įsakymai per Vintilaitę, kad visi atsisakytų teisėtų priedų ir darbo užmokesčio dalies už realiai atliekamą darbą“.
Esą bijodami tolesnio susidorojimo žmonės atsisakė tokio darbo užmokesčio, tačiau jis liko pridėtas naujai priimtiems administracijos darbuotojams, kurie neva ir vykdo mobingą likusiųjų kolegų atžvilgiu.
Ligoninės vadovas A.Šimaitis „Atvirai Klaipėdai“ sakė, jog tik iš jos žurnalisto išgirdo apie tokį skundą ir dėl jo VDI pradėtą tyrimą. Jis sakė, jog jį tikrai stebina tokia situacija, nes organizacija esą yra atvira ir visada galima ateiti kalbėti apie kylančias problemas bei ieškoti jų sprendimų.
Tuo metu patarėja K. Vintilaitė teigė, jog tokia žinia jai atima žadą. Moteris pasakojo, jog kaip teisininkė buvo įtraukta į valdymo grupę, kurią sudaro aukščiausi įstaigos vadovai, ir joje buvo svarstoma, kaip suvaldyti darbo užmokesčio fondą bei buvo priimti sprendimai, nepalankūs administracijai.
„Buvo revizuotos visos administracijos struktūros – ir centrinės, ir filialų, peržiūrėtos darbo sąlygos, papildomi susitarimai dėl apmokėjimų. Nemaža dalis administracijos dirbo po 1,5 etato, nors ir taip turėdavo maksimalius koeficientus. Ir daugeliu atveju už tą papildomą pusę etato tiesiog nebuvo atidirbama. Buvo rasta, kad dalis žmonių gaudavo ir 30-40 procentų priedus. Tai buvo apgailėtina švaistūniška situacija. Per 70 procentų išlaidų sudarė būtent darbo užmokesčio fondas. Visų šių papildomų etatų ir priedų buvo atsisakyta Darbo kodekse numatyta tvarka. Esu teisininkė ir privalau užtikrinti, kad vadovų sprendimai būtų teisėti. Ar tai galima laikyti mobingu?“ – sakė K.Vintilaitė.
Staigmena tokį skundą vadina ir Jungtinės KUL profesinių sąjungų atstovybės vadovas Dainius Budrulis.
„Kas trečias ligoninės darbuotojas priklauso vienai ar kitai profsąjungai, kurias vienijame. Ir nė iš vieno iki šiol dar neteko girdėti tokio skundo. Tai labai panašu į destrukcinius veiksmus, norą kiršinti“, – teigė jis.
