Aukščiausiasis Teismas nutarė pakeisti Apeliacinio teismo nuosprendžio dalį, kuria Darbo partija, kaip juridinis asmuo buvo išteisintas, ir konstatavo, juridinio asmens (politinės partijos) reorganizavimas nėra pagrindas netaikyti baudžiamosios atsakomybės.
Pasak Teismo, svarbu nustatyti, ar reorganizacija buvo planuota, ar įvyko tik sulaukus kaltinimų.
Tačiau Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad dėl kaltinimų byloje yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai ir Darbo partija nebegali būti teisiama.
„Net ir patvirtinus reorganizuotos Darbo partijos baudžiamosios atsakomybės galimybę, apkaltinamasis nuosprendis nebegalėtų būti priimtas, todėl bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui nebėra tikslingas“, – skelbia Aukščiausiasis Teismas.
Dėl sukčiavimo nenuteisti
Atmesdamas Darbo partijos, Viktoro Uspaskicho, Vytauto Gapšio, prokuroro bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kasacinius skundus, Teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamieji pagrįstai nuteisti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, o ne sukčiavimą, kaip norėjo prokuroras.
Teismo teigimu, bet kuris mokesčių nesumokėjimas savaime negali reikšti sukčiavimo.
„Sukčiavimas – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas valstybės įgaliotai institucijai siekiant nuslėpti mokesčius – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į finansų sistemą“, – akcentuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Teismas nustatė, kad sukčiavimu gali būti laikimas nesąžiningas mokestinis elgesys, kai siekiama gauti tai, kas nepriklauso. Pavyzdžiais teismas nurodė PVM, motinystės pašalpų grobstytojų bylas.
Teismas atmetė prokuroro argumentą, kad Darbo partija atliko ir turi būti nubausta už sukčiavimą, nes apgaule gavo dotacijas, Vyriausiajai rinkimų komisijai nuslėpdama aplinkybes apie neteisėtą partijos finansavimą. Vis dėlto Darbo partija dotacijų neatgaus.
Teismas pažymėjo, kad negali būti sudarytos sąlygos esminius įstatymų pažeidimus padariusioms politinėms partijoms gauti finansavimą iš valstybės.
Teismas nustatė, kad V.Uspaskicho tyčia apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą yra akivaizdi.
„Įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl tyčios buvimo partijos vadovo, nuteistojo V.Uspaskicho, kaip apgaulingos buhalterinės apskaitos organizatoriaus, veikoje“, – pažymima nutartyje.
V.Gapšys taip pat, anot teismo, pagrįstai buvo pripažintas bendrininku, nes pats žinojo ir davė nurodymus apgaulingai buhalterijai tvarkyti bei pats ėmė pinigus iš neapskaitytų pinigų.
Kasacinis teismas, laikydamasis taisyklės, kad griežtesnis įstatymas neturi atgalinio veikimo galios, panaikino sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė organizuota grupė, ir paliko pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupė.
Nutartį skaitė tuščioje salėje
Išklausyti nutarties iš kaltinamųjų atvyko tik buvęs Darbo partijos narys Vytautas Gapšys. Kitiems kaltinamiesiems atstovavo advokatai.
Aukščiausiasis Teismas nutartį skelbė pustuštėje salėje. Nors anksčiau net ne visi piliečiai tilpdavo į sales, kai buvo skelbiami sprendimai Darbo partijos byloje, šįkart išklausyti nutarties atvyko vos keli Darbo partijos rėmėjai, iš žinomų Darbo partijos narių atvyko tik Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Generalinė prokuratūra prašė baudžiamąją bylą grąžinti Apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo, nes esą buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, taip pat padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.
Kaltinamieji siekė išteisinimo.
2013-ųjų metų liepą Vilniaus apygardos teismas V.Uspaskichui buvo skyręs 4 metus kalėjimo, V.Vonžutaitei – 3 metus, o V.Gapšiui skyrė 35,7 tūkst. Lt baudą. Partija kaltinimų išvengė tik dėl to, kad susijungė su leiboristais – teismas nusprendė šį darinį laikyti nauju juridiniu asmeniu.
Tačiau šis sprendimas buvo apskųstas Apeliaciniam teismui.
Apeliacinis teismas šių metų vasario mėnesį Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą, tuometį parlamentarą Vytautą Gapšį ir buvusią finansininkę Mariną Liutkevičienę pripažino kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, bet išteisino dėl sukčiavimo.
V.Uspaskichui skirta 6,8 tūkst. eurų bauda, V.Gapšys nubaustas 3,6 tūkst. eurų, M.Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis. V.Uspaskichas ir V.Gapšys baudas jau sumokėjo, M.Liutkevičienei teismas leido baudą sumokėti per dvejus metus.
Bylos duomenimis, 2004-2006 metais į oficialią Darbo partijos buhalterinę apskaitą neįrašyta 24 mln. 297 tūkst. 626,06 lito (7 mln. 37 078,91 euro) pajamų ir 14 mln. 727 tūkst. 63,21 lito (4 mln. 265 tūkst. 252,32 euro) išlaidų, susijusių su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pakeitimu.
Generalinė prokuratūra siekė, kad „darbiečiai“ būtų nuteisti ne tik dėl „juodosios buhalterijos“, bet ir dėl sukčiavimo, kad baudžiamoji atsakomybė būtų pritaikyta ne tik minėtiems asmenims, bet ir juridiniam asmeniui – Darbo partijai, nepaisant to, kad ji buvo reorganizuota.
Prokuroras Saulius Verseckas siūlė V.Uspaskichą nubausti šešerių metų laisvės atėmimo bausme, parlamentarui V.Gapšiui skirti pusantrų metų bausmę jos vykdymą atidedant dvejiems metams, M.Liutkevičienei – vienerių metų bausmę, vykdymą atidedant dvejiems metams.
Taip pat S.Verseckas siūlė Darbo partijai skirti apie 376 tūkst. eurų baudą.
Nuteistieji prašė juos išteisinti, teigdami, kad tai politinė byla.
Aukščiausiajam Teismui buvo pateikti juridinio asmens Darbo partijos atstovo buvusio pirmininko Valentino Mazuronio, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktoriaus Mariaus Žemgulio, nuteistųjų V.Uspaskicho, V.Gapšio ir M.Liutkevičienės kasaciniai skundai.
