Pagrindinis dabar kylantis klausimas, ar sulauks realios bausmės Darbo partijos įkūrėjas, jos garbės pirmininkas ir pagrindinis kaltinamasis byloje Viktoras Uspaskichas. O jei taip, ar jis sės į kalėjimą, ar rinksis bėglio kelią, apie kurį užsimena ir neseniai išleistoje debiutinėje savo knygoje „Mano ligos ir priešai – mano geriausi mokytojai“.
Penktadienį europarlamentaras V.Uspaskichas telefonu neatsiliepė, taip, matyt, palikdamas intrigą iki pat baigiamojo teismo posėdžio pirmadienį.
Jau dabar žinoma, kad kitas kaltinamasis Seimo narys Vytautas Gapšys galutinį nuosprendį skelbiant teisme nepasirodys. Politikas sekmadienį Seimo leidimu išskrido į Niujorką, kur dalyvaus Jungtinių Tautų Ekonominės ir socialinės tarybos Jaunimo forume. Į Lietuvą politikas grįžti turi ketvirtadienį.
Jei jis bus nuteistas, jo turėtų laukti apkaltos procedūra Seime arba mandato V.Gapšys turės atsisakyti pats. Jis to daryti neketina. V.Gapšys penktadienį telefonu 15min sakė, kad nemato priežasčių ir apkaltai, nes nusikaltimas padarytas tuomet, kai jis dar nebuvo Seimo narys.
Jau dabar aišku, kad bent viena kaltinamoji Darbo partijos byloje nuosprendžio kol kas neišgirs. Seimo narę Vitaliją Vonžutaitę nuo kalėjimo kol kas saugo dvynukai, nes dėl sveikatos moteris kurį laiką negalėjo lankytis teismo posėdžiuose ir kaltinimai jai išskirti į kitą bylą.
Tačiau apie viską nuo pradžių. Atsiminkime, nuo ko prasidėjo Darbo partijos finansų tyrimas ir kaip įvykiai klostėsi per dešimtmetį.
Pradžia – „Šilų paukštyne“
Vos Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą teisėsauga susidomėjo keista, apleistose patalpose Jonavos rajone įsikūrusia įmone „Šilų paukštynas“, kuri viena pirmųjų sulaukė finansinės ES paramos. 2008-aisiais šios įmonės savininkas buvo nuteistas kalėti. Tačiau vos pradėję tyrimą 2006 metais pareigūnai atkapstė keistų dokumentų, susijusių su grynųjų pinigų judėjimu į Darbo partijos kasą.
2006 m. gegužės 17 d. iš Valstybės saugumo departamento gavus duomenis apie tai, kad Darbo partijos veikla yra galimai finansuojama iš kitų lėšų nei oficialiai deklaruojama, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Tą pačią dieną įteikti pranešimai apie įtarimą Darbo partijos centrinės būstinės vadovo pavaduotojai Vitalijai Vonžutaitei, Darbo partijos iždininkei Marinai Liutkevičienei, Nijolei Steponavičiūtei. Joms paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Buvo gandų, esą Valstybės saugumo departamentas (VSD) turi įtarimų, kad Darbo partija iš ofšorinių kompanijų, susijusių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, gaudavo dideles pinigų sumas.
Po dviejų dienų pareigūnai nutarė apsilankyti Darbo partijos būstinėje Ankštojoje gatvėje.
Dar prieš kratas prokurorai apsidraudė ir viešai pranešė apie tai, kad imasi aiškintis, ar skaidrūs Darbo partijos finansai. Buvo gandų, esą Valstybės saugumo departamentas (VSD) turi įtarimų, kad Darbo partija iš ofšorinių kompanijų, susijusių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, gaudavo dideles pinigų sumas.
Penktadienį po pietų į Darbo partijos biurą atlikti kratų įžengė VSD pareigūnai. Po vidurnakčio jie aštuonių kompiuterių sisteminius blokus ir šūsnį dokumentų išsivežė trim automobiliais.
Tuometė Darbo partijos frakcijos seniūnė Seime, dabar Seimo pirmininkės pareigas einanti Loreta Graužinienė iškart prabilo, kad pareigūnai patys galėjo prikaišioti kažkokių dokumentų, ir rėkė apie politinį užsakymą.
2006 m. birželio 22 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą Darbo partijos atsakingajam sekretoriui Vytautui Gapšiui. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
2006 m. birželio 29 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą traukiamo baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens – Darbo partijos atstovui.
V.Uspaskichas prašėsi prieglobsčio Rusijoje
Sutapimas ar ne, bet tuomečio Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho per kratas lyg tyčia Lietuvoje nebuvo.
Likus savaitei iki kratų V.Uspaskichas išvyko į brolio laidotuves Rusijoje.
Nors prokuratūros pareigūnai tada dar neturėjo jokių planų apklausti V.Uspaskichą, politikas, matyt, nujautė, kad tyrimas jo neaplenks. Iškart po kratų V.Uspaskichas atsistatydino iš Darbo partijos pirmininko pareigų jas užleisdamas L.Graužinienei, vėliau – Kęstučiui Daukšiui, ir pasiliko Rusijoje.
2006 m. birželio 13 d. surašytas pranešimas apie įtarimą Darbo partijos pirmininkui V.Uspaskichui, kuriam išsiųstas šaukimas atvykti į apklausą 2006 m. birželio 23 d.
Nurodytu laiku V.Uspaskichas į apklausą neatvyko, nors prokuratūrai atsiuntė raštišką pareiškimą, kuriame nurodė, kad žino, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jis pasirengęs atvykti.
2006 m. liepos 18 d. V.Uspaskicho žmonai įteiktas šaukimas, adresuotas jos vyrui, atvykti į Generalinę prokuratūrą, tačiau nurodytu laiku V.Uspaskichas neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė, savo konkrečios buvimo vietos nenurodė.
Darbo partijos laikinoji pirmininkė L.Graužinienė, apklausta liudytoja, patvirtino, kad jai V.Uspaskicho buvimo vieta nežinoma.
2006 m. rugpjūčio 23 d. prokuroro nutarimu V.Uspaskichas pripažintas įtariamuoju.
2006 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas V.Uspaskichui paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą. Tą pačią dieną paskelbta tarptautinė įtariamojo paieška, jam išduotas Europos arešto orderis.
2006-ųjų rugsėjo 15 dieną specialaus Rusijos milicijos dalinio pareigūnai politiką sulaikė Maskvoje.Tą pačią dieną V.Uspaskichas buvo paleistas, nes pasiprašė politinio prieglobsčio.
2007-ųjų rugsėjį į Maskvą susikvietęs „darbiečius“ politikus iš Lietuvos V.Uspaskichas surengė spaudos konferenciją, kurioje save lygino su Rusijos disidentu Andrejumi Sacharovu ir pareiškė: „grįžtu“.
Tuomet duodamas interviu Lietuvos žurnalistei Eglei Digrytei politikas apgailestavo, kad savo verslą koncentravo Kėdainiuose, o ne Maskvoje, nes tuomet esą būtų buvę lengviau pasilikti gimtojoje Rusijoje. Be to, jis tvirtino, kad nesislapsto ir gyvena savo vardu įsigytame bute, netoli „Gazprom“ biuro.
Ir iš tiesų per metus, kai V.Uspaskichas gyveno Maskvoje, jį lankė ne tik partijos kolegos, bet ir atlikėjai iš Lietuvos.
2007-ųjų rugsėjį į Maskvą susikvietęs „darbiečius“ politikus iš Lietuvos V.Uspaskichas surengė spaudos konferenciją, kurioje save lygino su Rusijos disidentu Andrejumi Sacharovu ir pareiškė: „grįžtu“. Taip pat jis tikino, kad partijoje buvo infiltruotų agentų, kurie pakišo tokių dokumentų, kokių reikia. Be to, politikas skundėsi, kad yra sekamas ir filmuojamas net tualete, o viskas rodoma per nacionalinę televiziją.
Tuomet jis jau aiškino, kad prieglobsčio Rusijoje neprašė ir visada buvo pasiekiamas Lietuvos prokurorams ir kad jau užsiregistravo kandidatu Seimo rinkimuose.
2007 m. rugsėjo 26 d. V.Uspaskichas į Lietuvą grįžo ir buvo sutiktas teisėsaugininkų. Politiką prie lėktuvo trapo sulaikė ir iškart išsivežė į Vilniaus oro uostą atvykę teisėsaugos pareigūnai. Vėliau teismas skyrė kardomąją priemonę – pusės metų namų areštą. Į teismą atlydėtas su antrankiais V.Uspaskichas iš to pasidarė tikrą šou.
Leido dalyvauti rinkimuose
2007-aisiais buvo kilę abejonių, ar Rusijoje besislapstantis V.Uspaskichas gali dalyvauti savivaldybių rinkimuose, nes jis jau mažiausiai aštuonis mėnesius gyvena ne Lietuvoje ir svečioje šalyje prašosi politinio prieglobsčio.
Tačiau Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) neatsižvelgė į tokius argumentus ir registravo V.Uspaskichą kandidatu rinkimuose. Tiesa, VRK neužkirto kelio prokurorams tęsti Darbo partijos juodosios buhalterijos tyrimo ir atėmė iš politiko teisinę neliečiamybę.
Iki savivaldybių rinkimų V.Uspaskichas į Lietuvą negrįžo, nors ir buvo žadėjęs tai padaryti. Laimėto Kėdainių savivaldybės tarybos nario mandato politikas atsisakė.
2007 metų rudenį V.Uspaskichas grįžo į Lietuvą jau kaip kandidatas į Seimą. VRK jo teisinę neleičiamybę panaikino antrą kartą. Jis iškart buvo perrinktas Darbo partijos pirmininku ir vedė „darbiečius“ 2008-ųjų metų rinkimuose į Seimą.
Tuo metu Darbo partija, kaip juridinis asmuo, jau buvo paskelbta įtariama neskaidria finansų apskaita, o prokuroras Saulius Verseckas kalbėjo apie tai, kad dėl to partija gali netekti 10 mln. litų valstybės dotacijų.
Todėl dar prieš 2008-ųjų rinkimus V.Uspaskichas pasistengė, kad būtų sukurta vėliau jo paties lūpomis „planu B“ pavadinta Leiboristų partija, kurios nariai buvo įtraukti į koalicinį kandidatų sąrašą.
Prokuroro S.Versecko teigimu, 2004 m. rinkimams iš neoficialių partijos pinigų galėjo būti skirta daugiau nei 826 tūkst. litų.
Seimo rinkimai 2008-aisiais metais Darbo partijai nebuvo labai sėkmingi. Anksčiau net 39 parlamentarų mandatus turėjusi partija Seimo rinkimuose 2008-aisiais iškovojo vos 10 mandatų ir dirbo opozicijoje, Tačiau per 2012 m. partija atsitiesė ir gavusi 29 mandatus prisijungė prie valdančiosios koalicijos, kurioje kartu su socialdemokratais ir „Tvarka ir teisingumu“ dirba iki šiol.
Tačiau iki šiol sėkmingiausi partijai buvo 2004-ųjų rinkimai į Seimą. Tada vos susikūrusi partija iškovojo net 39 vietas Lietuvos parlamente. Prokurorai įtaria, kad šių rinkimų reklaminė kampanija galėjo būti organizuota iš juodosios buhalterijos lėšų. Prokuroro S.Versecko teigimu, rinkimams iš neoficialių partijos pinigų galėjo būti skirta daugiau nei 826 tūkst. litų.
Suma išaugo keliskart
Nors buvo kalbėta apie tai, kad byla teismą pasieks dar 2007-aisiais, tačiau Darbo partija vangiai vykdė reikalavimus pateikti visus oficialios Darbo partijos buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl specialistai išvadą dėl Darbo partijos ūkinės finansinės veiklos pateikė tik 2007 m. spalį.
2007 m. gruodžio 14 d. ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo Darbo partijoje bei kitų su tuo susijusių nusikaltimų atskirtas į atskirą tyrimą.
2007 m. gruodžio 28 d. įtariamiesiems šioje byloje paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir pradėtas įtariamųjų supažindinimas su surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kelis kartus įtariamųjų ir jų gynėjų prašymu susipažinimo su bylos medžiaga terminas pratęstas.
2008 m. balandžio 4 d. pabaigus įtariamųjų ir jų gynėjų supažindinimą su bylos medžiaga bei išsprendus jų prašymus, pradėtas rašyti kaltinamasis aktas.
2008 m. balandžio 14 d. surašius kaltinamąjį aktą baudžiamoji byla, kurioje buvo 155 tomai dokumentų, perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Byloje minimi kaltinimai ir dėl neteisingų duomenų apie partijos pajamas, turtą ir jų naudojimą įrašymo į deklaracijas, ataskaitas ir jų pateikimo valstybės įgaliotoms institucijoms dėl apgaulingų pareiškimų apie Darbo partijos veiklą ir turtą pateikimo, suklaidinant valstybės institucijas neteisėtai skiriant valstybės dotacijas ir kompensacijas, dėl ko valstybė patyrė didelės turtinės žalos.
-
„Juodi“ Darbo partijos pinigai buvo skirti ir Seimo narių priemokoms
-
Darbo partijos juodosios buhalterijos išlaidos: „Respublikai“ ir TV3 – beveik milijonas litų?
-
Darbo partijos atstovai į juodąją buhalteriją prie bendrovės pavadinimo nesibaimino rašyti: „5 proc.“
-
Darbo partijos „juodi“ pinigai: algoms, paskoloms, gėlėms, vakarėliams ir dezinfekcijai
Prokuroras S.Verseckas tuomet žurnalistams sakė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pareiškė civilinius ieškinius, kuriais prašoma atlyginti žalą nesumokant mokesčių ir socialinių įmokų. Abiejų ieškinių suma – per 3 mln. 800 tūkst litų.
Darbo partijos byloje prieš teismą stojo keturi įtariamieji – Darbo partijos pirmininkas V.Uspaskichas, buvęs Darbo partijos atsakingasis sekretorius V.Gapšys, anksčiau Darbo partijos centrinei būstinei vadovavusi V.Vonžutaitė, Darbo partijos iždininkė M.Liutkevičienė. Įtarimai pareikšti ir Darbo partijai kaip juridiniam asmeniui.
2006-aisiais pateikus pirminius įtarimus Darbo partija buvo kaltinama nuslėpusi apie 8 mln. litų pajamų, nedeklaravusi apie 7 mln. litų išlaidų.
Pagal galutinius pareikštus įtarimus Darbo partija įtariama neįtraukusi į buhalterinę apskaitą daugiau kaip 24 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. išlaidų, bei nesumokėjus apie 4 mln. litų mokesčių.
Tuomet buvo teigiama, kad prokuratūra teismui perdavė dalį savo tyrimo, o Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimą tirs toliau.
Ligos ir neliečiamybės
2008 m. balandį bylą nagrinėjantis teismas V.Uspaskichui pakeitė kardomąją priemonę – namų areštą į 1 500 000 litų užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Vos teismas pradėjo nagrinėti bylą, kaltinamieji ėmėsi visokiausių gudrybių. Jie vis įgaudavo teisinę neliečiamybę dalyvaudami visuose iš eilės rinkimuose. Per dešimt metų V.Uspaskichui teisinė neliečiamybė išvis buvo panaikinta 9 kartus: 2007-aisiais sausį ir vasarį, 2008-ųjų rugsėjį ir gruodį, 2011 m. lapkritį, 2012-ųjų rugsėjį ir gruodį ir 2015 m. kovą. V.Gapšys neliečiamybės neteko triskart – 2008 m. rugsėjį ir gruodį ir 2012 m. gruodį. V.Vonžutaitės neliečiamybė naikinta tik dukart – 2012 m. rugsėjį ir gruodį.
Bylos nagrinėjimą stabdė ir kreipimasis į Konstitucinį Teismą su klausimu, ar partijos gali būti traukiamos baudžiamojon atsakomybėn. Konstitucinis Teismas jokių sunkumų tai padaryti neįžvelgė.
Bylos svarstymą bandyta atnaujinti 2010 m. pabaigoje, tačiau tuomet V.Vonžutaitė pastojo ir pagimdė, taigi kurį laiką negalėjo dalyvauti posėdžiuose.
Tik 2011 m. rudenį pagaliau pradėtas įrodymų tyrimas, paskelbtas kaltinamasis aktas, o 2012 m. pradžioje pradėtos liudininkų apklausos. Ši baudžiamoji byla teisme iki tol pragulėjo pusketvirtų metų.
2011 m. pabaigoje bylos nagrinėjimas vėl strigo dėl V.Gapšio advokato neatvykimo, 2012 m. sausį – dėl naujo advokato nesusipažinimo su byla. Vasarį posėdyje nepasirodė M.Liutkevičienės advokatė, pavasarį vėl susirgo V.Vonžutaitė, jos pateikta pažyma sukėlė abejonių, nes ant jos nebuvo nei ligos kodo, nei datų. Gegužę posėdis vėl neįvyko, nes susirgo V.Gapšys. Galiausiai pertrauką bylos nagrinėjime nutarė daryti pats teismas.
2012 m. spalį prokuroras pateikė prašymą bylą nagrinėjančiam teismui dėl kaltinamųjų veikų kvalifikavimo pagal sunkesnį baudžiamojo kodekso straipsnį, o teismas pradėjo viešinti bylos dokumentus.
Labiausiai bylos nagrinėjimas pasistūmėjo 2013-aisiais. Tuomet V.Uspaskichui kilo mintis siekiant išvengti partijos atsakomybės sujungti Darbo partiją su „Tvarka ir teisingumu“, tačiau planas liko neįgyvendintas.
Darbo partija buvo reorganizuota į Darbo partiją (leiboristus) ir tokiu būdu išvengė nuosprendžio pirmosios instancijos teisme.
2013-aisiais bylos nagrinėjimas strigo ir dėl V.Uspaskicho ligos. Jis atsigulė į Kauno klinikas dėl įtariamo infarkto, tačiau paaiškėjo, kad politiką kamavo paprastesnė skrandžio liga.
Paviešinti bylos dokumentai
Darbo partijos juodosios buhalterijos bylai nukeliavus į teismą pradėjo aiškėti Darbo partijos veiklos metodai. 15min tuomet gavo juodosios buhalterijos byloje esančių kasos pajamų ir išlaidų orderius, kuriuose įrašytos bendrovių partijai skirtos sumos. Iš dokumentų galima spręsti, kad Darbo partijos atstovai nesibaimino, jog prokurorus kada nors sudomins juodoji buhalterija, nes kai kur taip ir buvo parašyta „5 proc.“.
Pavyzdžiui, 2006 metų balandžio 4 dienos kasos pajamų orderyje yra toks įrašas: „Paliūtis 5 proc. – 48 tūkst. Lt“. Ši bendrovė iš Darbo partijos kontroliuotos Ūkio ministerijos prieš kurį laiką buvo gavusi 690,5 tūkst. Lt ES paramą.
Kitame kasos išlaidų orderyje rašoma, kad 162 tūkst. Lt buvo perduota subjektui, įvardintam „VU“. „Buvo pajamos kodu Pamario medis, iš karto paėmė VU“, – pažymima dokumente.
Išvis buhalterijoje buvo galima rasti duomenų apie mažiausiai dešimties įmonių įmokas į Darbo partijos juodąją kasą.
Dokumentai iš Darbo partijos baudžiamosios bylos rodo, kad laikraštis „Respublika“ ir televizija TV3 galimai gavo pajamų iš Darbo partijos juodosios buhalterijos.
„Juodais“ pinigais galimai buvo atsiskaityta už „Respublikos“ prenumeratą keliems tūkstančiams partijos narių. Ji partijai atsiėjo daugiau nei trečdalį milijono litų, kitą kartą buvo skirta dar beveik pusė milijono – 405 450 litų. Byloje yra įrašas, kad 2006 m. vasario 7 dieną TV3 televizijai sumokėta 90 tūkst. litų.
Kiti kasos pajamų ir išlaidų orderiai rodo, kad neapskaitytas lėšas Darbo partija naudojo kone visai partijos veiklai: nuo atlyginimų partijos darbuotojams iki vakarėlių ir kelionių. Aiškėja, kad iš juodosios kasos partijos nariams buvo teikiamos ir beprocentės paskolos.
Kas liko neištirta?
Nors pradedant ikiteisminį tyrimą dėl Darbo partijos finansavimo įtarta, kad partija gali būti finansuojama Rusijos lėšomis, to ištirti prokurorams nepavyko. Darbo partijos juodojoje buhalterijoje atsiradusių pinigų kilmės taip ir nepavyko iki galo išsiaiškinti.
Taip pat prokurorai bandė aiškintis, ar skaidri Darbo partiją galimai finansiškai rėmusių įmonių apskaita. Tačiau ir šie tyrimai baigėsi niekuo.
Prokuroras S.Verseckas 15min nurodė, kad tyrėjai domėjosi Darbo partijos juodąją kasą pildžiusiomis įmonėmis. Tačiau, deja, nė viena jų neprisipažino nelegaliai parėmusi partiją.
Buvo atliktas tyrimas. Apklausti tų įmonių, kurių pavadinimai sutapo su tais įrašais, kurie buvo buhalterijoje, atstovai, vadovai. Jie nepripažino šelpę partiją.
„Buvo atliktas tyrimas. Apklausti tų įmonių, kurių pavadinimai sutapo su tais įrašais, kurie buvo buhalterijoje, atstovai, vadovai. Atlikti kiti veiksmai. Tačiau nebuvo nustatytos konkrečios aplinkybės, kaip tie pinigai buvo perduoti. Jie nepripažino šelpę partiją“, – aiškino prokuroras.
Pasak jo, prokuratūra negalėjo toliau tęsti bylų šioms įmonėms, nes neužteko įrodymų. Įrodymus surinkti ir atlikti įmonių veiklos patikrinimus buvo paraginta Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
„Čia buvo individualūs atvejai. Vienais jų buvo atlikti mokestiniai patikrinimai, priskaičiuoti mokesčiai, kai buvo nustatyti aiškūs rėmimo faktai“, – sakė S.Verseckas.
Kurios įmonės sulaukė nuobaudų, prokuroras neatskleidė, nes esą visų gali neprisiminti ir nenori kažkurių išskirti. Tiesa, jis pripažino, kad nuobaudų sulaukė vos dvi ar trys įmonės.
„Buvo pakankamai sudėtinga viską įrodyti. Nebent pavykdavo atsekti, kad buvo apmokamos kažkokios paslaugos tiesiogiai ir panašiai“, – aiškino S.Verseckas.
Apygardos teismo sprendimas
Beveik penkerius metus Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2013-ųjų metų liepą V.Uspaskichui skyrė 4 metus kalėjimo, V.Vonžutaitei – 3 metus, o V.Gapšiui skyrė 35,7 tūkst. Lt baudą. Partija kaltinimų išvengė tik dėl to, kad susijungė su leiboristais – teismas nusprendė šį darinį laikyti nauju juridiniu asmeniu.
Šį sprendimą „darbiečiai“ ir prokuratūra apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Šio teismo prokuroras prašė V.Uspaskichui skirti šešerių, o V.Vonžutaitei – penkerių metų galutines laisvės atėmimo bausmes.
Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti nuosprendžio dalį dėl V.Gapšiui paskirtos švelnesnės nei įstatymu numatytos bausmės (baudos) dėl sukčiavimo apgaule išvengiant didelės vertės Darbo partijos turtinės prievolės mokėti privalomus mokesčius ir įmokas. V.Gapšiui prašoma skirti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.
Lietuvos apeliacinis teismas Darbo partijos bylą dėl įvairių kliūčių dėl kaltinamųjų ligų ir V.Uspaskicho teisinės neliečiamybės naikinimo procedūrų Europos Parlamente nagrinėjo dvejus su puse metų.
Galiausiai Generalinės prokuratūros prokuroras S.Verseckas Apeliaciniame teisme pasiūlė nuteisti Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą šešerių metų laisvės atėmimo bausme, parlamentarui Vytautui Gapšiui skirti pusantrų metų bausmę jos vykdymą atidedant dviems metams, Marinai Liutkevičienei – vienerių metų bausmę, vykdymą atidedant dviems metams.
Nuosprendį teismas skelbs pirmadienį 13.30 val.
