Darbo partijos atsiradimas supurtė Lietuvos politinę padangę – po pirmųjų rinkimų į Seimą visi suprato, kad su šiuo žaidėju teks skaitytis. Tačiau dabar Darbo partijai artėja pats sunkiausias laikas: po galutinio teismo nuosprendžio paaiškės, ar V.Uspaskichas keliaus į pataisos namus. Jei taip nutiks, iš krizės ši politinė jėga gali ir nebeišbristi.
V.Uspaskichas pajuto, koks nemalonus gali būti žiniasklaidos dėmesys – buvo aiškinamasi, ar jis iš tiesų baigė Maskvos Plechanovo liaudies ūkio akademiją, žurnalistai ieškojo jo meilužių.
Politikos naujokės sėkmė atėmė žadą
Rusijoje gimęs V.Uspaskichas į Lietuvą atvažiavo 1985 metais statyti dujotiekį Panevėžio rajone. 1990 metais įkūręs pirmą būsimo koncerno „Vikonda“ įmonę „Efektas“, per dešimtmetį jis tapo vienu turtingiausių Lietuvos verslininkų. Teigiama, jog didžiausią kapitalą verslininkui sukrovė dujų verslas, paremtas seniai užmegztais ryšiais su „Gazprom“.
Tačiau to V.Uspaskichui nepakako – reikėjo valdžios. Jo nesustabdė net tai, kad buvo pradėtas įtarinėti nuo valstybės nuslėpęs šimtus milijonų litų mokesčių.
Likimo ironija – politiko karjerą V.Uspaskichas pradėjo kartu su A.Paulausko vadovauta Naująja sąjunga. 2000 metų Seimo rinkimuose jis dalyvavo kaip nepartinis šios partijos kandidatas vienmandatėje apygardoje Kėdainiuose, dirbo socialliberalų frakcijoje, vadovavo Ekonomikos komitetui. Tuo metu kalbėta, kad V.Uspaskichas yra Naujosios sąjungos piniginė.
Į naujus Seimo rinkimus V.Uspaskichas jau ėjo su savo politine jėga, 2003-iųjų spalio 18 dieną įkurta Darbo partija. Naujokės sėkmė 2004 metų rudenį daugeliui atėmė žadą. Tapo aišku, kad partija dalyvaus valdančiojoje koalicijoje.
Politinei jėgai atėjus į valdžią, V.Uspaskichas pajuto, koks nemalonus gali būti žiniasklaidos dėmesys – buvo aiškinamasi, ar jis iš tiesų baigė Maskvos Plechanovo liaudies ūkio akademiją, žurnalistai ieškojo jo meilužių.
 |
| Praradęs V.Uspaskicho paramą Artūras Paulauskas ilgai tūnojo politiniame užribyje. |
Nenorėjo V.Uspaskicho prileisti prie ES pinigų
Algirdas Brazauskas pridūrė, kad V.Uspaskicho iš viso negalima prileisti prie ES pinigų, – knygoje rašė V.Adamkus.
Apie Darbo partijos ir jos koalicijos partnerių – socialdemokratų, socialliberalų ir Valstiečių ir naujosios demokratijos partijos sudėtingus santykius galima spręsti iš kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus prisiminimų, sudėtų į knygą „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“.
Knygoje rašoma, kad „darbiečiai“ kėlė ultimatumus ir nuolat šantažavo socialdemokratus.
Darbo partijai vos apšilus kojas valdžioje, buvo pradėta kalbėti, jog ši politinė jėga ir buvo sukurta tam, kad uždėtų ranką ant Europos Sąjungos (ES) paramos.
V.Adamkus rašė, jog „darbiečiai“ 2005-ųjų gruodį siūlė, kad kiekviena ministerija savo nuožiūra kontroliuotų ES paramos dalybas. Tačiau tam kategoriškai pasipriešino tuometis socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Brazauskas.
„Algirdas Brazauskas pridūrė, kad V.Uspaskicho iš viso negalima prileisti prie ES pinigų. Net esą reikėtų jį politiškai izoliuoti, nes jo neskaidrūs ryšiai su Maskva nekelia abejonių“, – rašė V.Adamkus.
2006 metų pradžioje santykiai valdančiojoje koalicijoje tapo labai komplikuoti – V.Uspaskichas pakišo kiaulę valdančiosios koalicijos partneriui, socialliberalų pirmininkui A.Paulauskui – „darbiečių“ balsai lėmė, kad jis netektų Seimo pirmininko posto.
A.Paulauskas tuomet žurnalistams sakė žinojęs, kad taip baigsis, ir tai pavadino siekiu persidalinti įtaką ir perskirstyti valdžią, o V.Uspaskichas po balsavimo vaikščiojo su šypsena veide ir sutrikusiems žurnalistams arogantiškai pareiškė: „Nu, tai kas atsitiko?“.
V.Adamkus knygoje aprašė pokalbį su A.Paulausku: „Pasirodo, pas jį į kabinetą buvo užėjęs V.Uspaskichas ir tiesiai pasakęs: Tu turi atsistatydinti. Kai išgirdo neigiamą atsakymą, pagrasino: Vis viena viskas baigta. Tau bus tik blogiau. Matyt, buvo pasakyta ir kai kas daugiau.“
Kaukėti pareigūnai pluoštais nešėsi paimtus partijos dokumentus, o sutrikusi Loreta Graužinienė būstinės prieigose žurnalistams klykavo apie politinį susidorojimą.
Nuo įtarimų slėpėsi Maskvoje
Tačiau praėjus daugiau kaip mėnesiui po A.Paulausko nuvertimo V.Uspaskichas jau ne džiaugėsi, o graužė iš apmaudo nagus – 2006 metų gegužės 19 dieną Darbo partijos būstinėje Ankštojoje gatvėje prasidėjo kratos.
Kaukėti pareigūnai pluoštais nešėsi paimtus partijos dokumentus, o sutrikusi dabar Darbo partijai (leiboristams) laikinai vadovaujanti Loreta Graužinienė būstinės prieigose žurnalistams klykavo apie politinį susidorojimą ir politinį šantažą. Paskelbta, kad Darbo partija įtariama „juodosios buhalterijos“ vedimu, neteisėtu finansavimu, įtartinais ryšiais su Rusija.
Birželio 1-ąją Darbo partija iš ministrų kabineto atšaukė penkis savo ministrus ir taip sugriovė A.Brazausko Vyriausybę. Netrukus po to V.Uspaskichas sulaukė įtarimų finansinėmis machinacijomis ir pasislėpė Maskvoje. Per šį laiką nuo Darbo partijos atskilo nedidelė dalis narių, kurie vėliau įkūrė Viktoro Muntiano vadovautą Pilietinės demokratijos partiją.
V.Uspaskichas, būdamas Maskvoje, V.Muntianą pavadino Judu. Pykti tikrai turėjo ko, nes V.Muntianas į naują frakciją Seime išsivedė 8 „darbiečius“.
Iš valdančiosios koalicijos išmesta ir susiskaldžiusi Darbo partija, nepaisant „juodosios buhalterijos“ bylos, išsilaižė žaizdas. V.Uspaskichas laimėjo rinkimus į Europos Parlamentą ir iš Briuselio vadovavo partijai.
Tiesa, 2008-2012 metų Seime jiems teko pabūti opozicijoje, o 2011 savivaldos rinkimų rezultatai „darbiečių“ nenudžiugino – jie iškovojo 165 vietas savivaldybių tarybose, o socialdemokratai – dvigubai daugiau.
2012 metais Darbo partija vėl sugrįžo – laimėjo Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje ir sudarė valdančiąją koaliciją su socialdemokratais, „tvarkiečiais“ bei Lenkų rinkimų akcija.
A.Paulauskas – nuo kenkėjo iki V.Uspaskicho pavaduotojo
Darbo partijos juodosios buhalterijos bylai nukeliavus į teismą pradėjo aiškėti Darbo partijos veiklos metodai.
15min.lt praėjusiųjų mėtų pabaigoje gavo juodosios buhalterijos byloje esančių kasos pajamų ir išlaidų orderius, kuriuose įrašytos bendrovių partijai skirtos sumos. Iš dokumentų galima spręsti, kad Darbo partijos atstovai nesibaimino, jog prokurorus kada nors sudomins juodoji buhalterija.
Pavyzdžiui, 2006 metų balandžio 4 dienos kasos pajamų orderyje yra toks įrašas: „Paliūtis 5 proc. – 48 tūkst. Lt“. Ši bendrovė iš Darbo partijos kontroliuotos Ūkio ministerijos prieš kurį laiką buvo gavusi 690,5 tūkst. Lt ES paramą.
 |
| 15min nuotr./Darbo partijos juodoji buhalterija |
Viename kasos išlaidų orderyje rašoma, kad 162 tūkst. Lt buvo perduota subjektui, įvardintam „VU“. „Buvo pajamos kodu Pamario medis, iš karto paėmė VU“, – pažymima dokumente. Iš viso Darbo partija kaltinta 2004-2006 metais nuslėpusi 25 mln. litų pajamų.
Iškart po kratų iš V.Uspaskicho ir kitų „darbiečių“ lūpų liejosi aiškinimai, kad bylą jiems sukurpė A.Paulauskas.
Pernai gruodį Seimo laikinajai komisijai, sprendusiai, ar reikia atimti V.Uspaskicho, Vytauto Gapšio ir Vitalijos Vonžutaitės teisinę neliečiamybę, prokuroras Saulius Verseckas priminė, kad partijos įkūrėjas yra pateikęs ieškinį ES Bendrajam teismui.
V.Uspaskichas įrodinėja, kad šis ikiteisminis tyrimas yra politinio susidorojimo su juo priemonė, kadangi, teigia, pradėti ikiteisminį tyrimą nurodė Lietuvos parlamento pirmininkas A.Paulauskas, – sakė S.Verseckas.
„V.Uspaskichas šiame ieškinyje įrodinėja, kad šis ikiteisminis tyrimas yra politinio susidorojimo su juo priemonė, kadangi, teigia, pradėti ikiteisminį tyrimą nurodė Lietuvos parlamento pirmininkas A.Paulauskas, tai įvyko po to, kai Darbo partija parėmė A.Paulausko nušalinimą nuo pareigų“, – komisijai sakė S.Verseckas.
Tačiau tokie kaltinimai V.Uspaskichui nesutrukdė vėl suartėti su keletą metų politiniame užribyje praleidusiu A.Paulausku. 2011 metų liepą Naujoji sąjunga nustojo egzistavusi – ji įsiliejo į Darbo partiją, o didžiausiu priešu įvardintas A.Paulauskas tapo V.Uspaskicho pavaduotoju.
Teismas V.Uspaskichui skyrė kalėjimo bausmę
Septynerius metus Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas šių metų liepą V.Uspaskichui skyrė 4 metus kalėjimo, V.Vonžutaitei – 3 metus, o V.Gapšiui skyrė 35,7 tūkst. Lt baudą. Partija kaltinimų išvengė tik dėl to, kad susijungė su leiboristais – teismas nusprendė šį darinį laikyti nauju juridiniu asmeniu.
Šį sprendimą „darbiečiai“ yra apskundę aukštesnės instancijos teismui, kuris skundą pradėjo nagrinėti šį mėnesį.
Netrukus po teismo sprendimo V.Uspaskichas atsisakė partijos pirmininko pareigų, tai jis jau buvo padaręs 2006-aisiais, kai pabėgo į Maskvą. Tuomet partijai laikinai vadovavo Kęstutis Daukšys. Šiuo metu politinei jėgai vadovauja neseniai Seimo pirmininke tapusi L.Graužinienė, tačiau nėra abejonių, kad tikruoju vadovu liko V.Uspaskichas.
 |
| Vitalija Vonžutaitė, Vytautas Gapšys ir Viktoras Uspaskichas teisme. |
A.Krupavičius: sunkūs laikai ateis pasitraukus V.Uspaskichui
 |
| Algis Krupavičius |
Politologas Algis Krupavičius mano, kad partiją V.Uspaskichas nusprendė įkurti supratęs, kad Naujoji sąjunga, su kuria pradėjo politiko karjerą, nėra ta partija, kuri galėtų būti valdoma vieno asmens.
„Šioje partijoje jis turėjo ribotą įtaką. Jis matė, kad socialliberalai labai staigiai įžengė į politikos areną, tuo pačiu metu kilo Rolando Pakso žvaigždė. V.Uspaskichas suprato, kad naujos partijos turi ateitį“, – teigė pašnekovas.
Jis matė, kad socialliberalai labai staigiai įžengė į politikos areną, tuo pačiu metu kilo Rolando Pakso žvaigždė. V.Uspaskichas suprato, kad naujos partijos turi ateitį, – sakė A.Krupavičius.
Jis pridūrė, kad V.Uspaskichas buvo susijęs su verslo organizacijomis, o šios tikėjosi per Darbo partiją būti geriau atstovaujamos parlamente. Be to, anot jo, ir pati politinė jėga veikė verslo organizacijos pagrindu.
Paklaustas, kaip Darbo partijos atėjimas pakeitė politinę kultūrą Lietuvoje, A.Krupavičius teigė, jog vienareikšmiškai tai vertinti sunku. Anot politologo, praėjusiame dešimtmetyje Lietuvoje sustiprėjo populistinė banga, tačiau Darbo partija nebuvo vienintelė tokios pakraipos politinė jėga. Jis pabrėžė, kad veiklos pradžioje ji buvo labiau populistinė, o vėliau tai esą nuslūgo.
A.Krupavičius teigė, kad partijos ateitis priklauso nuo to, kaip ji suvaldys krizę po V.Uspaskicho pasitraukimo iš politikos.
„Tokia krizė ištinka visas partijas, kurios yra priklausomos nuo savo įkūrėjo. Po to, kai išeis V.Uspaskichas, Darbo partijos laukia sunkūs laikai“, – sakė politologas.
