2008 m. pradžioje pradėta nagrinėti D.Šalugos byla užstrigo Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme, ją šiuo metu nagrinėja jau trečias teisėjas, o garso ir vaizdo įrašų ekspertizei, kurią planuota atlikti per porą mėnesių, prireikė daugiau nei metų.
Tyrimą šioje byloje atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) praėjusią savaitę pasipiktino, kad teismas ją narplioja nepagrįstai ilgai. Jeigu teismas iki kitų metų liepos nepriims sprendimo, D.Šalugai nebebus ko jaudintis, nes tuomet sukaks apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.
Teisėjų karuselė
Buvęs Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir bendrųjų reikalų direktorius D.Šaluga kaltinamas kyšininkavimu. Teisėsauga nustatė, kad jis iš verslininko Mariaus Benečio reikalavo 100 tūkst. Lt kyšio. Pagal surinktus duomenis, D.Šaluga galėjo paveikti savivaldybės tarnautojus, kad būtų priimti verslininkui palankūs sprendimai dėl vieno jam priklausančio žemės sklypo. Valdininkas pareigūnų buvo sulaikytas su 50 tūkst. Lt kyšiu.
D.Šalugos byla į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą iškeliavo dar 2007 m. gruodį. 2009-ųjų balandį ji buvo pradėta nagrinėti iš naujo, nes ją beveik baigusi nagrinėti teisėja Jolanta Malijauskienė pakeitė darbą – prezidento buvo paskirta Trakų rajono apylinkės teismo pirmininke.
Vėliau šios bylos ėmėsi teisėjas Antanas Virbalas, tačiau šis tų pačių metų pabaigoje paskelbė nusišalinantis nuo bylos nagrinėjimo. To pareikalavo D.Šalugos advokatai.
Bylą nagrinėti iš naujo perėmęs trečias teisėjas praėjusių metų rugsėjį patenkino D.Šalugos advokatų prašymą skirti prie bylos pridėtų garso ir vaizdo įrašų fonoskopinę ekspertizę. Taip nuspręsta, nes buvęs savivaldybės pareigūnas aiškino nebeprisimenantis, ar iš tiesų sakė įrašuose girdimus žodžius, be to, jis pareiškė nesąs tikras, kad balsas įrašuose – jo.
Tuomet buvo skelbta, kad 10 įrašų ekspertai turėtų ištirti per porą mėnesių, tačiau tam prireikė gerokai daugiau laiko – daugiau nei metų. Praėjusią savaitę ekspertizę atlikusio Lietuvos teismo ekspertizės centro atstovai patikino, kad ji baigiama. Tiesa, jie nenurodė, dėl kokių priežasčių įrašai buvo nagrinėjami tiek ilgai ir siūlė to klausti bylos tyrėjų. STT atstovai į „15min“ klausimus apie garso įrašų ekspertizę neatsakė.
Bylos nelaidoja
Bylą kuruojantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Mindaugas Barkauskas „15min“ sakė, kad bylos dar nereikėtų laidoti.
„Jeigu apkaltinamasis nuosprendis bus priimtas iki senaties termino, tada nebebus svarbu, ar gynyba nuspręs jį apskųsti“, – paaiškino prokuroras.
Jo teigimu, šią savaitę teismas grįš prie D.Šalugos bylos nagrinėjimo, o tai reiškia, kad įrašų ekspertizė jau atlikta. M.Barkauskas teigė neturintis žinių apie jos rezultatus.
„Su trečiu teisėju bylos nagrinėjimas yra jau gerokai pasistūmėjęs į priekį, liudytojai jau apklausti. Įrašų ekspertizė buvo paskirta teisme klausant patį paskutinį garso įrašą. Aš manau, kad ekspertizės nereikėjo, nes jeigu tiek kartų niekam nekilo jokių abejonių, tai kodėl jos atsirado vėliau? Tačiau teismas nusprendė skirti ekspertizę ir sprendimas neginčijamas“, – pabrėžė jis.
Teisėjai leidžia vilkinti bylas
Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius „15min“ teigė, kad jam nedera kalbėti apie konkrečią bylą, nes tai gali būti suprasta kaip kišimasis į teismų darbą.
STT praėjusią savaitę pasipiktino tuo, kad kai kurios bylos, kuriose tarnyba atliko ikiteisminį tyrimą, teismuose nagrinėjamos per ilgai. STT pranešė dėl to kreipusis į Teisėjų tarybą, tačiau G.Kryževičius sakė tokio kreipimosi nesulaukęs. „Laukiame, kol STT pateiks mums savo samprotavimus, kur jie mato problemą, tada mes labai atsargiai pasižiūrėsime, kokios yra atidėliojimų priežastys“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie kitas didelio atgarsio sulaukusias bylas G.Kryževičius teigė, jog jam kelia nuostabą tai, jog teismai kartais pernelyg lengvai pasiduoda netgi akivaizdžiai matomiems gynybos bandymams vilkinti procesus. „Yra pakankamai daug procesinių priemonių, ir jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija tinkamai jas naudotų, valdytų procesinę situaciją. Tačiau noriu pabrėžti, kad ta mažytė raudona linija, skirianti Teisėjų tarybą ir bylas nagrinėjančius teisėjus, turi būti išlaikyta tam, kad ateityje nuteistiems žmonėms nekiltų papildomų argumentų kelti klausimus dėl jų teisių pažeidimo“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkas.
Kaltinimai subliūško
Teismų slenkstį priversti minti įvairiais nusikaltimais kaltinami sostinės savivaldybės pareigūnai dažnai liūdnų pasekmių išvengia.
Rugsėjį Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas buvusį sostinės tarybos narį Gintarą Kazaką pripažino kaltu tik dėl nedidelės vertės papirkimo, o Audrius Butkevičius buvo išteisintas dėl konservatoriui Vidui Urbonavičiui siūlyto ir duoto kyšio. Šie politikai lengvai atsipirko dėl to, jog teismas nustatė, kad jų atžvilgiu teisėsauga neteisėtai taikė Nusikalstamos veiklos imitavimo modelį. Buvęs sostinės vicemeras Evaldas Lementauskas nuo kaltinimų bandymu papirkti V.Urbonavičių pasislėpė tapęs Seimo nariu ir įgijęs teisinį imunitetą.
Spalį Vilniaus apygardos teismas išteisino buvusį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių Gintautą Palucką, kuris buvo kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.
Po ilgo teismų maratono 2008 m. dabartinis sostinės meras Artūras Zuokas buvo pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo papirkti buvusį tarybos narį Vilmantą Drėmą, jam skirta 12,5 tūkst. Lt bauda. 2009-aisiais Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas panaikino teistumą A.Zuokui.
