Jis perspėjo dėl šių pratybų masto ir to, kad šios pratybos paprastai būna nukreiptos prieš NATO, nors konkrečių duomenų apie vyksiančius mokymus nepateikė.
„Aš manau, kad pagrindinis dalykas tai tas „Zapad“ (...) tiek kaimyninėje Baltarusijoje, tiek pačioje Rusijoje, tiek pas mus pačius ant sienų“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė D.Jauniškis, dalyvavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.
D.Jauniškio teigimu, žvalgyba turės stebėti, ar pratybos bus gynybinio, ar puolamojo pobūdžio.
„Mes gi turime iš viešosios erdvės duomenų ir apie tuos vagonus užsakytus, ir karių dislokavimą, skaičius pateikiamus.
Tas dalykas neramina, mastai ir pati kryptis, nes visada tas „Zapad“ yra didelis klausimas. Šiais metais mes turime stebėti, į kurią pusę jis krypsta“, – pridūrė jis.
D.Jauniškio teigimu, žvalgyba turės stebėti, ar pratybos bus gynybinio, ar puolamojo pobūdžio. VSD direktorius sakė, jog šie mokymai kelia nerimą, nes jie visada būna „nukreipti į Vakarų pusę“.
Jis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ketvirtadienį pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Pasak D.Jauniškio, per metus šios grėsmės pasikeitė menkai.
„Nieko naujo per daug nėra tose grėsmėse, bet aš siūlau palaukti viešos ataskaitos. Nemanau, kad siurprizų bus, situacija pakankamai stabili“, – tvirtino VSD direktorius.
G.Grina sukritikavo
D.Jauniškio pasisakymą apie vyksiančias pratybas „Zapad 2017“ sukritikavo buvęs VSD direktorius Gediminas Grina. Pasak jo, karinio pobūdžio grėsmių žvalgyba yra ne VSD, o Krašto apsaugos ministerijai pavaldaus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) kompetencija.
„Čia nauja VSD funkcija? Karinio pobūdžio grėsmių žvalgyba? Gal tiesiog AOTD įgaliojo VSD viešai pakalbėti. O VSD turi pakankamai ir „savo daržo“ grėsmių. Apgailėtina, kad vos dviejų žvalgybos institucijų valstybė (jei tiksliau, tai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas) nesugeba sureguliuoti“, - sakė G.Grina socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame Pulkininkų asociacijos pranešime.
---
Pernykščiame žvalgybos tarnybų parengtame dokumente buvo nurodyta, kad didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia Rusijos imperinės ambicijos, agresyvi užsienio politika, pasirengimas naudoti karinę jėgą, ypač aktyvi prieš Lietuvos interesus nukreipta žvalgybinė veikla, priešiška informacinė politika, pastangos kurstyti Lietuvos tautinių bendruomenių priešiškumą Lietuvos valstybei.
Anot pareigūnų, anksčiau vykusių „Zapad“ pratybų metu buvo treniruojamasi okupuoti pietinę Lietuvos dalį, taip NATO valstybėms užkertant vienintelį sausumos kelią į Baltijos šalis. Rusija taip pat kaltinta nepateikus realių skaičių apie šiose pratybose dalyvavusius karius ir techniką.
Paskutinį kartą pratybos „Zapad“ vyko 2013 metais. Anot Maskvos ir Minsko, šiose pratybose dalyvavo apie 10 tūkst. karių.
