15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti
2018 11 14

Darius Raulušaitis civilinio turto konfiskavimo įstatyme rado logikos ir matematikos klaidų

Teisininkas, buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas ir laikinasis generalinis prokuroras, dabartinis „Sorainen“ advokatų kontoros advokatas Darius Raulušaitis griežtai kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą įstatymų pakeitimų projektų paketą, kuriuo, kaip teigia ministerija, būtų sudarytos prielaidos neteisėto praturtėjimo prevencijai. Advokato teigimu, siūlomi įstatymų pakeitimai parengti paviršutiniškai, o kai kurių sprendimų logika yra nesuprantama.
Darius Raulušaitis
Darius Raulušaitis / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Mintis įteisinti civilinį turto konfiskavimą kilo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, tyrusiam neteisėtą verslo įtaką politikams. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas sakė, kad tai numatančius įstatymo projektus gali parengti ir pats, tačiau esą teisės aktai bus kur kas kokybiškesni, jei juos rengs ministerijų specialistai.

Ketvirtadienį Vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno vadovaujama darbo grupė baigė kelis mėnesius trukusį darbą ir įstatymų projektų paketą pateikė derinimui ir diskusijoms.

Įstatymų pakeitimais siūloma įteisinti civilinės konfiskacijos institutą, kuris, anot E.Misiūno, taps veiksminga priemone kovoje su korupcija ir neteisėtu praturtėjimu.

Šis įteisinti siūlomas institutas būtų taikomas didesnės nei 76 tūkst. eurų (2000 bazinių socialinių išmokų dydžio) vertės turtui, kuris galėjo būti įgytas iš neteisėtos veiklos ar iš neteisėtų pajamų šaltinių neteisėtu būdu.

Įstatymo nuostatos būtų taikomos asmenims, kurie anksčiau buvo įtariamaisiais kriminalinėse ar korupcijos bylose arba buvo patekę į kriminalinės žvalgybos pareigūnų akiratį kaip galimai susiję su nusikalstamu pasauliu.

Taip pat ši priemonė galėtų būti taikoma ir tokio asmens artimiesiems, kuriems įtartinas turtas galėjo būti perleistas.

Plačiau su VRM pasiūlymais susipažinti galima čia. Portalui 15min Vidaus reikalų ministerija atsiuntė ir konkrečius siūlomus priimti teisės aktus.

15min prašymu D.Raulušaitis susipažino su VRM siūlomais įstatymų pakeitimais ir juos pakomentavo.

Konfiskacija – tai ne prevencija, o bausmė

Teisininko teigimu, jam iškart į akis krito tai, kad siūlomi įstatymų pakeitimai ir naujas Neteisėto praturtėjimo prevencijos įstatymo projektas parengti labai paviršutiniškai.

„Neįmanoma suprasti kai kurių siūlomų naujo reguliavimo sprendimų logikos“, – teigė D.Raulušaitis.

Nuotr. iš asmeninio archyvo/Darius Raulušaitis
Nuotr. iš asmeninio archyvo/Darius Raulušaitis

D.Raulušaitis nurodė niekaip negalintis sutikti su teiginiu, kad turto konfiskavimas galėtų būti laikomas prevencine priemone. Jo teigimu, tai – baudžiamojo poveikio priemonė.

„Turto paėmimas iš asmens tikrai nėra prevencija. Prevencija šiuo atveju būtų galima vadinti priemones, nukreiptas prieš galimybes neteisėtai įgyti ir neteisėtai turėti turtą. Turto paėmimas iš asmens jau nėra prevencija – tai yra nevykusios prevencijos padarinių šalinimas, kuris šiuo metu baudžiamajame kodekse apibrėžiamas kaip baudžiamojo poveikio priemonė“, – atsakymuose į 15min klausimus teigia D.Raulušaitis.

Turto paėmimas iš asmens jau nėra prevencija – tai yra nevykusios prevencijos padarinių šalinimas.

Jo teigimu, nesuprantama, kodėl Neteisėto praturtėjimo prevencijos įstatymą siūloma taikyti ne visų asmenų neteisėtai turimam turtui, o tik tų, prieš kuriuos baudžiamojo persekiojimo institucijos buvo pradėjusios baudžiamuosius persekiojimus, tačiau nesugebėjo jų sėkmingai užbaigti.

„Tai labiau panašu į siekį tokiu būdu pridengti baudžiamojo persekiojimo nesėkmes, nei į siekį realiai kovoti su apyvartoje esančiu neteisėtai įgytu turtu. Galima numanyti, kad įstatymo projekto autoriai ketina tokiu būdu konfiskuoti ne bet kokių asmenų neteisėtai turimą turtą, o tik tų, kurie yra neva labiau pavojingi, nes dėl jų nusikalstamų veikų buvo pradėti baudžiamieji persekiojimai“, – svarstė D.Raulušaitis.

Pasak advokato, toks požiūris kelia rimtų abejonių dėl jo atitikties Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui.

„Labai abejotina, ar yra pagrįsta asmenį diskriminuoti ir jam taikyti aptariamas poveikio priemones vien dėl to, kad jam kažkada buvo pareikšti įtarimai, tačiau vėliau tyrimas buvo nutrauktas arba asmuo išteisintas, konstatavus, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo padarytos“, – teigia D.Raulušaitis.

Teisininko manymu, tokiu būdu taip pat būtų sudaromos prielaidos ikiteisminio tyrimo pareigūnų piktnaudžiavimui.

„Jei siūlomi įstatymų projektai bus priimti, labai tikėtina, kad atsiras atvejų, kai asmeniui įtarimai bus reiškiami ne dėl to, kad yra duomenų, jog jis galėjo padaryti kokią nors nusikalstamą veiką, o vien dėl to, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai galėtų sau susikurti prielaidas taikyti aptariamuose įstatymų projektuose nurodytas priemones“, – perspėjo D.Raulušaitis.

Neaiškus prokurorų vaidmuo

Sukritikavo D.Raulušaitis ir pasirinktą civilinio turto konfiskavimo realizavimo būdą – anot jo, yra kuriama „kažkokia kvaziteisena“.

„Projektų autoriai teigia, kad šis procesas turėtų būti vykdomas „<...> taikant civilinės teisinės prigimties procedūras bei civilinei teisei būdingus įrodomumo kriterijus“. Įstatymo projekte teigiama, kad bylos dėl neteisėto turto konfiskavimo nagrinėjamos civilinio proceso tvarka. Tačiau civilinio proceso kodekse nėra numatytų jokių tvarkų, kaip turėtų būti nagrinėjami prokurorų teikimai taikyti turto areštą ar kreipimaisi dėl neteisėtos kilmės turto konfiskavimo“, – 15min teigė teisininkas.

Buvusio generalinio prokuroro pavaduotojo teigimu, prokurorams pagal įstatymų pataisas numatomo vaidmens teisinis apibrėžtumas taip pat kelia abejonių.

„Bent iki šiol prokurorai civiliniame procese dalyvaudavo tik gindami viešąjį interesą ir tik Prokuratūros įstatyme nurodytais atvejais. Su dabartine šių atvejų apibrėžtimi suderinti įstatymų projektuose prokurorams numatomus vaidmenis, mano galva, yra labai sunku. Be to, prokurorai gindami viešąjį interesą civiliniame procese visuomet dalyvauja pagal bendras tokio proceso taisykles, t.y. civilinio ieškovo arba atsakovo teisėmis“, – teigė D.Raulušaitis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos prokuratūros pastatas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos prokuratūros pastatas

Pasak jo, susipažinus su VRM darbo grupės parengtais teisės aktais kyla ir daugiau klausimų.

„Visiškai neaišku, kokia tvarka ir kokia forma prokuroras turėtų teikti teikimą dėl turto arešto, kokia tvarka tokį teikimą teismas turėtų nagrinėti, kokį sprendimą priimti, ar dėl to vyktų posėdis, kas dalyvautų, kokiam terminui areštas galėtų būti paskiriamas, ar teismo sprendimas būtų skundžiamas, jei taip, per kiek laiko ir taip toliau“, – sakė D.Raulušaitis.

Rado klaidų matematikoje

Teisininkas įstatymų projektų autoriams pareiškė ir kritikos dėl matematikos, skaičiuojant su MGL arba baziniu bausmių ir nuobaudų dydžiu susietas vertes. Nuo 2018 m. pradžios bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuriam tapatus ir lygus yra MGL, augo iki 50 Eur.

Tačiau panašu, kad įstatymų projektų autoriai rėmėsi senuoju baziniu bausmių ir nuobaudų dydžiu, kuris buvo 38 eurai. D.Raulušaitis pastebėjo, kad aiškinamajame rašte nurodant turto vertę, nuo kurios dabar kyla baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą, teigiama, kad 500 MGL yra 19 000 Eur, kuomet iš tikrųjų 500 MGL yra 25 000 Eur.

Taip pat D.Raulušaitis atkreipė dėmesį, kad aiškinamajame rašte, kalbant apie neteisėtai įgyto turto vertę, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, teigiama, kad 14 000 MGL yra 532 000 Eur, kuomet iš tikrųjų tai yra 700 000 Eur.

D.Raulušaitis sakė apskritai nesuprantantis, dėl kokios priežasties Baudžiamajame kodekse numatytą neteisėtai turimo turto ribą siūloma drastiškai didinti – nuo 500 iki 14 000 MGL, arba nuo 25 000 Eur iki 700 000 Eur.

„Galbūt tokiu būdu mėginama išvengti naujai siūlomo įvesti civilinio turto konfiskavimo konkurencijos su Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybe už neteisėtą praturtėjimą? Tačiau tais atvejais, kai neteisėtai turimo turto suma viršys 700 000 Eur, tokia konkurencija vis tiek gali atsirasti“, – svarstė D.Raulušaitis.

Siūlo rimčiau padirbėti

Apskritai, teisininko teigimu, civilinio konfiskavimo instituto idėja „turi teisę gyventi“, tačiau ją realizuojant ir tokiai procedūrai randant tinkamą vietą tarp baudžiamojo proceso, civilinio proceso ir mokesčių administravimo procedūrų reiktų rimtai padirbėti.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

„Dabar gi matosi, kad nieks tam laiko negaišo, tiesiog ant balto lapo surašė devynis (kažkodėl praleisdami aštuntą) straipsnius, pateikė aiškinamąjį raštą, kuriame nieko iš tikrųjų nepaaiškino, o tik dar kartą perrašė įstatymo projekto nuostatas“, – kritikavo parengtą Neteisėto praturtėjimo prevencijos įstatymo projektą D.Raulušaitis.

D.Raulušaičio įsitikinimu, jei yra sumanymas įtvirtinti civilinio turto konfiskavimo institutą, tai turi būti daroma atitinkamai keičiant civilinio proceso kodeksą ir Civilinį kodeksą arba Baudžiamojo proceso kodeksą, numatant galimybę po pasibaigusio baudžiamojo persekiojimo pereiti į civilinį procesą ir remiantis baudžiamojo proceso metu surinktais duomenimis spręsti dėl pas asmenį esančio turto teisėtumo.

Taip pat buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas sakė esantis įsitikinęs, kad šiuo metu daug svarbiau stiprinti teisėsaugos institucijų gebėjimus nustatyti neteisėtai turimo turto atvejus, o ne vis kaitalioti teisės normas, numatančias atsakomybę už tai.

„Viešai girdima daug kalbų apie ne pagal pajamas gyvenančius asmenis, tačiau tyrimų dėl tokių atvejų pradedama tik vienetai.

Viešai girdima daug kalbų apie ne pagal pajamas gyvenančius asmenis, tačiau tyrimų dėl tokių atvejų pradedama tik vienetai.

Antai 2017 m. buvo pradėti tik 27 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo ir tik viena byla perduota teismui. Taigi, per visus 2017 m. teisėsaugos institucijos tesugebėjo nustatyti tik 27 atvejus, kai asmenų turimo turto teisėtumas jiems kėlė abejonių ir jie mėgino tai aiškintis“, – atkreipė dėmesį D.Raulušaitis.

Teisininko teigimu, jei neteisėtai turimo turto vertė, kurią pasiekus taikomas civilinis konfiskavimas ar baudžiamoji atsakomybė, bus padidinta, tokių atvejų bus nustatoma dar mažiau.

„Nesunku suprasti, kad jei neteisėtai turimo turto vertė bus padidinta (nuo dabar esančių 25 000 Eur iki 76 000 Eur – civiliniam konfiskavimui taikyti ir iki 700 000 Eur – baudžiamajai atsakomybei taikyti), tokių atvejų būtų nustatoma dar mažiau“, – teigė D.Raulušaitis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais