„Atsistatydinti neketinu, nes nesijaučiu padaręs nieko, dėl ko negalėčiau toliau tęsti savo tarnybos, – penktadienį žurnalistams sakė D.Raulušaitis. – Tačiau jei šių išvadų (Seimo Antikorupcijos komisijos – 15min.lt) ar bet kokių kitų išvadų pagrindu mane skyrę ir teikę pareigūnai pareikš man nepasitikėjimą, atsistatydinsiu tuoj pat.“
Generalinio prokuroro pavaduotoją generalinio prokuroro teikimu skiria ir atleidžia prezidentas.
Kaip jau buvo pranešta, Seimo komisija, tyrusi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovų atleidimo aplinkybes, nutarė, kad D.Raulušaičio elgesį, kai jis neatsisakė „Snoro“ bylos tyrimo, nors ir žinojo, kad jo žmonos dėdė Algimantas Budrys turi „Lietuvos ryto“ akcijų ir dirba dienraštyje vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, turi įvertinti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Komisija taip pat siūlo generaliniam prokurorui Dariui Valiui atleisti D.Raulušaitį.
„Andrius Nevera (šių metų sausio pabaigoje atsistatydinęs generalinio prokuroro pavaduotojas – 15min.lt) komisijai teigė, kad tą pačią dieną, kai pasirodė „Lietuvos ryto“ straipsnis, jis kitų dėl galimo banko „Snoras“ iššvaistymo tyrimą atliekančių teisėsaugos institucijų buvo supažindintas su operatyvine medžiaga, iš kurios galima daryti prielaidą, kad informaciją galbūt atskleidė Generalinės prokuratūros pavaduotojas D.Raulušaitis“, – rašoma nutekėjusiame išvadų projekte.
Taip pat teigiama, esą A.Nevera turėjo tirti „Snoro“ bylą, tačiau ji buvo duota D.Raulušaičiui.
Stebėjosi buvusio kolegos elgesiu
Paklaustas, kaip vertina savo buvusio kolegos pareiškimus, D.Raulušaitis sakė turįs abejonių, ar jis taip išties kalbėjęs.
„Man iš tiesų buvo neįtikėtinai keista girdėti tokius buvusio kolegos pareiškimus, – sakė D.Raulušaitis. – Atvirai tariant, netgi abejoju, kad jis taip galėjo kalbėti. Man visiškai neįtikėtina, kad tokio rango pareigūnas ir tokio lygio teisininkas gavęs informaciją apie, galbūt, padarytą nusikaltimą, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų pradėti tyrimai ar tos informacijos neperdavė generaliniam prokurorui, kad tokie sprendimai būtų daromi.“
Generalinio prokuroro pavaduotojui dar didesnę nuostabą sukėlė tai, kad turėtą informaciją A.Nevera perdavė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjams. „Prezidentės patarėjai, kaip žinoma, jokių tyrimų neatlieka, o prezidentūra nėra tyrimų institucija“, – kalbėjo D.Raulušaitis.
Jis sakė taip pat manąs interesų konflikto nesukėlęs. „Įstatymas nereikalauja deklaruoti tokių tolimų giminaičių. Dėl paties „Lietuvos ryto“ – mano profesinė veikla niekaip nesusijusi su jokiais veiksmais ir sprendimais dėl „Lietuvos ryto“ ir niekada nesu tokių sprendimų daręs. Taigi esu tikras, kad joks interesų konfliktas šiuo atveju nekilo“, – sakė D.Raulušaitis.
Su informacija elgtasi „visiškai konfidencialiai“
Paklaustas, kodėl gruodžio mėnesį gavęs informaciją iš Lietuvos banko apie „Snorą“ jos siūlė neįslaptinti, D.Raulušaitis tikino, kad tai buvo padaryta dėl procesinių sumetimų.
„Įslaptintos informacijos pagrindu jokie tyrimai negali būti pradedami ir jokie tyrimo veiksmai negali būti atliekami. Jei ta informacija bus pateikta su slaptumo žymomis ir prokurorai ją įvertinę nuspręs, kad dėl jos reikėtų pradėti ikiteisminį tyrimą, reikėtų vėl kreiptis į Lietuvos banką ir prašyti ją išslaptinti. Taip būtų prarastas laikas. Taigi buvo bendrai priimtas sprendimas, kad geriau ją teikti be slaptumo žymių“, – aiškino generalinio prokuroro pavaduotojas.
Jis taip pat pažymėjo, kad buvo „aiškiai ir kategoriškai“ sutarta, jog nepriklausomai nuo to, kokias slaptumo žymas ta informacija turės ar jų neturės, su ja bus elgiamasi visiškai konfidencialiai, „lyg ji turėtų pačią aukščiausią slaptumo žymą“. „Tas pranešimas buvo atgabentas banko darbuotojų, perduotas į rankas prokurorui, o jo registracijos buvo sutvarkytos taip, kad informacija niekaip nepasklistų ir nenutekėtų“, – kalbėjo D.Raulušaitis.
Atmetė komisijos nuogąstavimus
Generalinio prokuroro pavaduotojas dar sykį kategoriškai atmetė Seimo Antikorupcijos komisijos nuogąstavimus, esą susitikimas, iš kurio galbūt nutekėjo informacija apie ketinimus stabdyti „Snoro“ veiklą, buvo nepakankamai slaptas.
„Jau esu sakęs ir dar kartą noriu aiškiai pasakyti, kad esu įsitikinęs, kad tokio pobūdžio pasitarimui sąlygos buvo saugios. Pasitarimas vyko uždarai ir konfidencialiai“, – tvirtino D.Raulušaitis.
Viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją, neva jis susijęs su informacijos apie planuotus pareigūnų veiksmus prieš banką „Snoras“ nutekinimu, D.Raulušaitis pavadino „neteisinga ir klaidinančia visuomenę“. „Kategoriškai pareiškiu, kad nesu niekam niekada perdavęs jokios informacijos dėl banko „Snoras“, – tikino D.Raulušaitis.
