Vadovauti komisijai paskirtas Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos varys Vaidotas Bacevičius. Už komisijos sudarymą pasisakė 86 parlamentarai. Balsuodamas vienintelis susilaikė Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Andrius Burba.
Savo išvadą komisija turės pateikti balandžio 19 dieną.
Generalinė prokuratūra anksčiau pranešė, kad yra vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl galimo kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir papirkimo. Teigiama, kad teisėjas galėjo paimti 30 tūkst. Lt kyšį.
„Ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkti faktiniai duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjas susitarė su kitais asmenimis priimti kyšį ir priėmė jį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. nuteistajam palankaus sprendimo priėmimą Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka“, – teigiama prokuratūros pranešime.
D.Valys Seime žurnalistams sakė, kad teisėjui įtarimai bus pateikti po to, kai Seimas panaikins jo teisinę neliečiamybę. Anot jo, turimų duomenų pakanka jam pareikšti įtarimus.
Pirko palankų teisėjo sprendimą
Anot generalinio prokuroro, tyrimas atskleidė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas praėjusių metų gruodžio 12 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kuriuo Laimonas Jurgelevičius pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas dėl sukčiavimo bei dokumentų klastojimo ir jam buvo paskirta 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistasis kartu su savo advokatu Vitoldu Petravičiumi sausio 2 d. per apylinkės teismą padavė apeliacinį skundą, kuris sausio 13 d. buvo gautas Vilniaus apygardos teisme.
Surinkti duomenys leidžia manyti, kad dar iki skundo padavimo advokatas V.Petravičius, veikdamas L.Jurgelevičiaus sutikimu ir prašymu, Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui R. Skirtunui pasiūlė ir susitarė duoti 30 tūkstančių litų kyšį už veiksmus, kad į trijų teisėjų kolegiją L.Jurgelevičiaus baudžiamajai bylai apeliacine tvarka nagrinėti būtų paskirtas būtent jis – R.Skirtunas ir už palankių L.Jurgelevičiui proceso sprendimų priėmimą minėtoje baudžiamojoje byloje.
Įtariama, kad teisėjas R.Skirtunas ėmėsi veiksmų, kad būtent jis būtų paskirtas į teisėjų kolegiją, nagrinėsiančią minėtą L.Jurgelevičiaus baudžiamąją bylą. Teismų informacinėje sistemoje fiksuota, kad sausio 24 d. byla atiduota teisėjui ir kovo 13 d. paskirtas teisiamasis posėdis. Į trijų teisėjų kolegiją įtrauktas ir R.Skirtunas, kuris vėliau paskirtas pranešėju šioje byloje. Antrasis teismo posėdis paskirtas balandžio 20 d. Įtariama, kad teisėjas R.Skirtunas užtikrino advokatą V. Petravičių, kad byloje viskas turėtų būti gerai, o V.Petravičius balandžio 10 d. R. Skirtuno darbo kabinete perdavė pastarajam 30 tūkstančių litų, kurie tą pačią dieną kratos metu buvo paimti iš teisėjo darbo kabinete, Vilniaus apygardos teisme.
Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be prezidento sutikimo.
Informacija apie teisėjo galimai padarytas nusikalstamas veikas pateikta prezidentei Daliai Grybauskaitei, Teisėjų tarybai bei Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.
Teisėjų tarybos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius sako, kad naujas korupcijos skandalas Vilniaus apygardos teisme yra smūgis visai teismų sistemai.
