Akciją 2008 metais inicijavo estai, Lietuva buvo viena pirmųjų jos dalyvių. Tiesa, pirmais metais joje dalyvavo tik apie tūkstantis žmonių. Pernai dalyvių jau buvo apie 150 tūkst. Šiemet tikimasi sutraukti net iki 10 proc. Lietuvos gyventojų.
Akcija – labiau simbolinė
Anot akcijos „Darom“ pradininko Lietuvoje Vytauto Krasnicko, pagrindinė idėja ir akcijos esmė yra kiekvieno iš mūsų keitimasis į pilietiškumo pusę. „Kad kiekvienas žinotų, jog yra savo likimo kalvis. Daugiau simbolinė ši akcija. Svarbiausias dalykas ne kiek šiukšlių surinksime, kiek žmonių dalyvaus, o kaip pasikeis dalyvių mąstymas“, – teigė V.Krasnickas.
Akcijos pradininkas pabrėžė, kad neretai žmonės ateina ne tik dėl paties tvarkymosi, bet ir dėl smagumo pabūti kartu, pajusti bendruomeniškumo jausmą, noro kažką daryti kartu.
Šiemet švarinimosi akcija Lietuvoje turės net iki 5 tūkst. tvarkytinų taškų. Jie visi yra pažymėti interneto svetainėje www.mesdarom.lt.
Karolis Sargūnas, „Darom 2012“ vadovas, sakė, kad tikimasi, jog žmonės turėtų būti aktyvūs ne tik ateidami į akcijos vietas, bet ir tvarkydami savo teritorijas, gyvenvietes, kiemus.
Šiukšlės išveš tik iš numatytų vietų
„Vienas iš aktualių klausimų kasmet yra šiukšlių išvežimas. Projektas didelis, apima daug žmonių, kartais iš karto nepavyksta visko išvežti. Tačiau noriu pabrėžti, kad nemokamai šiukšlės bus išvežamos iš akcijos „Darom“ taškų. Iš kitų teritorijų neįsipareigojama išvežti“, – teigė K.Sargūnas.
Tiems, kurie norės susitvarkyti savo teritoriją ir lauks nemokamo jų išvežimo, teks nusivilti – jiems už šiukšlių išvežimą teks susimokėti. K.Sargūno teigimu, kai kuriuose miestuose už šiukšlių išvežimą sumoka savivaldybės, tačiau gyventojai tuo turėtų pasidomėti savo savivaldybėje.
V.Krasnicko manymu, problema kyla dėl to, kad žmonės tarpusavyje nebendrauja.
Pirštinių gali neužtekti
Bent dalis akcijos dalyvių numatytose vietose bus aprūpinti pirštinėmis ir maišais. Tačiau K.Sargūnas pastebėjo, kad tiksliai suplanuoti, kiek dalyvių bus, yra gana sudėtinga. Esą ne visi iš anksto užsiregistruoja, todėl galintys atsinešti savų priemonių turėtų taip ir padaryti.
„Džiugina tai, kad šiukšlių gamtoje mažėja, kartais turime tam tikrose vietose daugiau žmonių, nei šiukšlių“, – kalbėjo K.Sargūnas.
Šiemet labai akcentuojamas ir antrinių atliekų rūšiavimas, nes Lietuva yra antra po Rumunijos Europoje, kur daugiausia atliekų patenka į sąvartynus, nors net 70 proc. jų galėtų būti perdirbta.
