Po persirgto koronaviruso nuolat antikūnų skaičių sekanti 15min skaitytoja Rita Ališauskienė pasakoja nerimaujanti, kad šis vis dar yra per didelis skiepytis, nors po ligos jau praėjo daugiau nei 180 dienų.
-
Ką reiškia neigiamas antikūnų testas po skiepo? Specialistai ramina: tam gali būti net keli paaiškinimai
-
Vilnietei – šokas: nepraėjo nė trys mėnesiai, o antikūnų sumažėjo keturiskart
-
Santaros klinikos kviečia aukoti kraujo ir išsitirti COVID-19 antikūnų kiekį
-
RC: antikūnų testai į galimybių pasą gali būti įtraukti, laukiama Vyriausybės sprendimo
Moteris sako iki šiol negalėjusi naudotis galimybių pasu, nes po ligos praėjo pernelyg daug laiko.
Vis dėlto ši problema netrukus bus išspręsta ir tokiems kaip Rita nerimauti nebebus ko – technologiniai sprendiniai tam paruošti.
Per daug antikūnų?
R.Ališauskienė pasakoja persirgusi koronavirusu dar praėjusių metų gruodį – dėl itin sunkios ligos formos moteris atsidūrė ligoninėje, manė, kad neišgyvens.
Išsikapsčiusi ji iki šiol jaučia ligos pasekmes. Nenorėdama vėl susirgti nusprendė pasiskiepyti, tačiau pažįstamas jai patarė prieš skiepą atlikti tyrimą, kad sužinotų, kiek turi antikūnų.
Pirmojo tyrimo metu paaiškėjo, kad moters kraujyje susidariusių antikūnų skaičius siekia 4034,1 AU/ml, kuomet minimali normos riba yra 50 AU/ml.
Antrąjį tyrimą Rita atliko po poros mėnesių. Per tą laiką pasikeitė tyrimo vienetų sistema ir minimali normos riba. Naujuoju skaičiavimu buvo nustatyta, kad moters kraujyje susidariusių antikūnų skaičius siekia 366,9 BAU/ml, kuomet minimali normos riba – 7,1 BAU/ml.
Abiem atvejais Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninėje Ritai buvo atliekamas tas pats – SARS-Cov-2 IgG klasės antikūnų – tyrimas.
Klausimų daugiau nei atsakymų
„Aš nežinojau, ką man daryti – galiu skiepytis su tokiu kiekiu antikūnų, ar negaliu?
Man niekas nepaaiškino, kaip yra, net šeimos gydytoja – tik burbtelėjo, kad galiu daryti kaip noriu.
Bandžiau skambinti ir į karštąją koronos liniją, tačiau ir ten į mano klausimus niekas neatsakė“, – sako pašnekovė.
Aš nežinojau, ką man daryti – galiu skiepytis su tokiu kiekiu antikūnų, ar negaliu?
Galiausiai Rita pasakoja nusprendusi paskambinti į Sveikatos apsaugos ministeriją.
Po ilgo laukimo telefonu atsiliepęs imunologu prisistatęs vyras Ritai pasakė, kad skiepytis su tokiu skaičiumi antikūnų pavojinga – moteris gali atsidurti reanimacijoje.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė ramina: reanimacijoje moteris greičiausiai neatsidurtų, tačiau turint pakankamai aukštą antikūnų titrą, po skiepo gali sulaukti rimtesnių šalutinių reiškinių.
„Manau, kad per stipriai pasakyta, kad gali atsidurti reanimacijoje – tiesiog galėtų patirti nepageidaujamų reiškinių“, – teigė profesorė.
„Yra mokslinių publikacijų, kurios rodo, kad persirgusiems žmonėms, turintiems daug antikūnų, yra pastebimos dažnesnės nepageidaujamos reakcijos ir jos būna stipresnės.
Toks skiepijimas, reikia ar nereikia, nėra pats geriausias pasirinkimas – turi praeiti pakankamai daug laiko po persirgimo“, – sako A.Žvirblienė.
Ribų kol kas nėra
Kaip sako A.Žvirblienė, šiuo metu nėra nustatytos ribos, kuomet sumažėjęs antikūnų skaičius jau reikštų padidėjusią galimybę užsikrėsti koronavirusu.
„Žmonėms kyla labai daug klausimų, nes nėra aišku, kiek ta apsauga užtikrinama ir kokiam antikūnų lygiui esant. Tik yra stebima, jei žmogus turėjo labai daug antikūnų, pavyzdžiui, tūkstančiais matuojami tie kiekiai, ir per kelias savaites ar mėnesius jie nukrenta iki kelių šimtų ar dešimčių, tai tiesiog matosi ta dinamika antikūnų lygio kritimo. Bet riba nėra nustatyta“, – sako A.Žvirblienė.
Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius kiek anksčiau yra kalbėjo apie tai, kad nedaug suklystume, revakcinacijai nustatydami SARS-CoV-2-anti-S IgG antikūnų prieš spyglio baltymą ribą 300 BAU/ml.
Tačiau A.Žvirblienė nėra linkusi su tuo sutikti. Pasak jos, būtų netikslu įsivesti tam tikrą ribą ir neturint įrodymų teigti, kad vienas antikūnų kiekis apsaugo, o štai mažesnis – jau nebe.
Rūpestį kelia per mažas skaičius
Dėl tinkamo laiko skiepui kyla klausimų ne tik turintiems per daug antikūnų – stebintys jų koncentraciją kraujyje asmenys nerimauja, matydami jų mažėjimą link minimalios ribos.
„Negalima teigti, kad jie visiškai neapsaugoti. Imuninis atsakas nėra vien antikūnai, tai yra tiesiog vienas iš rodiklių, kurį lengviausiai galime pamatuoti.
Kitų rodiklių mes tiesiog negalime taip lengvai įvertinti. Pavyzdžiui, kiek žmogus turi imuninės atminties ląstelių, kurios labai greitai sureaguoja, kai į organizmą patenka viruso sukėlėjas, prieš kurį esame vakcinuoti.
Tai tikrai nėra tokia geležinė taisyklė, kad sumažėjus antikūnų skaičiui žmogus jau yra nebeapsaugotas“, – sako profesorė.
A.Žvirblienės teigimu, šiuo metu būtų pernelyg sudėtinga revakcinuoti asmenis prieš tai jiems atliekant antikūnų skaičiaus tyrimus, tačiau stebint situaciją jau netrukus planuojama pasirinktinai tirti senelių globos namų gyventojus.
Tirs senjorus
„Sprendžiant, ar jau laikas juos vėl skiepyti, ar ne, planuojamas toks bandomasis tyrimas, kuomet bus pasirinkta keli šimtai žmonių iš visos Lietuvos ir pasižiūrėta, kokio amžiaus grupės turi sumažėjusius antikūnų lygius. Pagal tai bus sprendžiama, ar jau pradėti, ar ne“, – sako profesorė.
„Kalbant apie revakcinaciją, tikrai nebūtų geras pasirinkimas skiepyti visus, nežiūrint ar jau atėjęs laikas“, – masinę revakcinaciją skeptiškai vertina A.Žvirblienė.
„Tam tikroms amžiaus grupėms – taip, tačiau nematau būtinybės galvoti apie masinę revakcinaciją.
Nematau tam būtinybės ir, beje, daugelio šalių specialistai irgi tą patį sako – revakcinacija turėtų būti tada, kai jos reikia, ir tiems, kam jos reikia – tokia turėtų būti strategija.
Kada jau tikrai reikia, ir nustatyti amžiaus grupes, arba tam tikras sveikatos būkles, kurioms esant revakcinacija būtų reikalinga ir būtina“, – įsitikinusi profesorė.
