Tyrimas patvirtino laiko persukimo poveikį insulto rizikai
Naujausias Suomijos Turku universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad po laiko persukimo išauga insultų rizika. Tyrimas apėmė daugiau nei 3 tūkst. pacientų, paguldytų į ligoninę dėl insulto savaitės po laiko persukimo laikotarpiu. Jų ligos istorijos buvo palygintos su daugiau nei 10 tūkst. pacientų, patekusių į ligoninę likus dviem savaitėms iki laiko persukimo ir praėjus dviem savaitėms po jo. Rezultatai nekelia abejonių: pirmas 2 dienas po laiko persukimo insultų padaugėja 8 proc. Vėliau statistika grįžta į įprastas vėžes.
Amerikiečių mokslininkai pastebėjo, kad persukus laiką padaugėjo vyrų savižudybių.
Pacientams, turintiems kitų lėtinių ligų, rizika patirti insultą dar labiau išauga. Pavyzdžiui, onkologiniam pacientams rizika patirti insultą po laiko persukimo išauga iki 25 proc., vyresniems nei 65 metų – 20 proc.
Mokslininkai šį fenomeną aiškina tuo, kad mūsų organizmas gyvena pagal tam tikrą paros ritmą. Pastebėta, kad insultas 55 proc. dažniau įvyksta tarp 24 ir 6 valandos ryto nei dieną. Kiti tyrimai jau įrodė, kad jeigu sutrinka įprastas ritmas, pavyzdžiui, žmogus priverstas dirbti naktį pamaininį darbą, insulto rizika didėja.
Sukiodami rodykles savo organų neapgausime
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kardiologijos skyrius skyriaus vedėjas med. dr. Mykolas Biliukas teigia, kad yra nemažai tarptautinių studijų, tyrinėjančių, kaip žmonių sveikatą veikia laiko persukimas, bet tyrimų duomenys gana prieštaringi, todėl universalių rekomendacijų visam pasauliui iki šiol nėra.
Mediko manymu, laiko persukimas vis dėlto turi įtakos žmonių sveikatai. Poveikio stiprumas priklauso nuo bendros žmogaus sveikatos būklės, diagnozės ir ligos laipsnio. Bene jautriausia šiam poveikiui grupė – asmenys, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis bei neurologiniais susirgimais.
„Sveiki žmonės į laiko persukimą beveik nereaguoja. Kita vertus, visi mūsų organai turi savo bioritmus, t. y. tam tikro organo aktyvumas susijęs su tam tikromis valandomis. Iš patyrimo žinome, kad storosios žarnos neapgausi – sukinėk laikrodį, kaip nori, o ji suveiks maždaug 7-tą valandą ryto. Skrandis tampa aktyvus 7-9 val. Retas kuris nori valgyti, kai skrandis miega, apie 5-6 val. Kasa atsibunda 9-11 val. Tokiu metu jau visi nori valgyti. Širdis suaktyvėja 11-13 val. Kraujospūdis didžiausias apie 18 val.
Be to, miego metu gaminamas mūsų sveikatai ir nuotaikai labai reikalingas hormonas melatoninas. Jis veikia daugybę procesų mūsų organizme – reguliuoja visų sistemų tarpusavio veiklą, stabdo senėjimo procesus, veikia mūsų psichiką ir nuotaiką.
Šiai medžiagai gaminti reikalinga tamsa, todėl jeigu tamsiuoju paros metu miegame mažiau, melatonino mūsų organizme taip pat būna mažiau. Jautresni žmonės tikrai gali pajusti jo trūkumą. geriausiai gaminasi tamsoje. Sutrumpinus miegą melatonino mūsų organizme bus mažiau. Juk retas kuris, persukus laiką, iškart pradeda eiti miegoti viena valanda anksčiau, kaip iš tiesų reikėtų daryti, todėl miego laikas sutrumpėja“, – aiškino pašnekovas.
Kaip greičiau prisitaikyti prie naujo laiko
Pasak M.Byliuko, jei žmogus atsikelia anksčiau, nevalingai 10-20 dūžių per minutę padidėja jo pulsas, o tyrimais įrodyta, kad aukštesnis pulsas susijęs su didesne infarkto ir insulto rizika.
Išsamus 20 metų trukmės švedų tyrimas, apibendrinęs 9 mln. gyventojų duomenis, parodė, kad pirmas septynias paras po vasaros laiko įvedimo 5 proc. padaugėjo širdies priepuolių, kadangi atsikėlus per anksti paros eigoje didėja širdies susitraukimų dažnis, kraujospūdis ir kyla kraujo krešumas. Amerikiečių mokslininkai pastebėjo, kad persukus laiką padaugėjo vyrų savižudybių. Taip pat nustatyta, kad prievartos veiksnys keltis anksčiau turi įtakos ir vaikų savijautai bei nuotaikai.
Visi mūsų organai turi savo bioritmus, t. y. tam tikro organo aktyvumas susijęs su tam tikromis valandomis.
„Tyrimai rodo, kad nepalankesnis yra vasaros laiko įvedimas. Grįžimas prie įprasto laiko tiek daug sveikatos problemų nesukelia. Taigi laiko persukimas – tai stresas organizmui. Masiniam sunkiausių išeičių pagausėjimui, t. y. mirtingumui, nedarbingumui, jis neturi poveikio, tačiau jautresniems ligoniams gali sukelti katastrofas.
Todėl laiko persukimui reikia ruoštis iš anksto. Kelias dienas iki naujo laiko įvedimo eikite miegoti anksčiau negu įprastai, kad anksčiau atsikeltumėte. Atsukus laikrodžius eiti miegoti reikia ne vėliau vienuoliktos valandos. Vakare valgykite lengvesnį maistą, kad organizmui būtų kuo mažesnė apkrova.
Nestimuliuokite savęs iš vakaro, visomis prasmėmis nepervarkite – nežiūrėkite televizoriaus, nesėdėkite prie kompiuterio, nedūkite, nesportuokite. Sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis prieš laiko persukimą reikia kruopščiau vartoti paskirtus vaistus, išgerti papildomai kraujagysles plečiančių vaistų“, – patarė pašnekovas.
Mediko teigimu, organizmas prie naujo laiko prisitaiko per 1-2 savaites.
Bus klausiama gyventojų nuomonės
Dar 2012 m. atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad beveik 51,8 proc. žmonių yra nepatenkinti laikrodžių sukinėjimu ir vasaros laiko įvedimu. Dažniausiai žmonės skundžiasi laikinai pablogėjusia savijauta, kol organizmas pripranta prie naujo režimo.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė tikina sulaukusi ne vieno kreipimosi atšaukti vasaros laiko įvedinėjimą šalyje.
Seime buvo priimtas nutarimas „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“, pagal kurį Vyriausybei pasiūlyta pavesti atitinkamoms valstybės institucijoms skubiai atlikti laiko persukimo poveikio sveikatos, energetikos, transporto, aplinkos, turizmo ir žemės ūkio sritims analizę ir atlikti Lietuvos gyventojų apklausą dėl vasaros laiko taikymo, tačiau, D.Mikutienės teigimu, darbas nebuvo padarytas, todėl kovo pradžioje Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje buvo nutarta pakartotinai kreiptis į Vyriausybę raginant įvykdyti minėtą nutarimą.
„Praėjusį kartą išreikšti nuomonę buvo pavesta Ūkio, Žemės ūkio, Aplinkos ministerijoms, šnekėta apie laiko persukimo žalą gyvuliukams, o Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) darbą atliko formaliai – esą trūksta mokslinių tyrimų. Dabar yra garsusis suomių tyrimas, o SAM įpareigota dar kartą išanalizuoti mokslinius tyrimus ir atlikti gyventojų apklausą. Taip pat pavesta savo nuomonę išreikšti Švietimo ir mokslo ministerijai – apklausti vaikus ir tėvus“, – teigė D.Mikutienė.
