Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2013 04 29

Daugėja norinčiųjų ginti savo garbę ir orumą teismuose

Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, pernai teismuose privataus kaltinimo tvarka nagrinėta 560 įžeidimo ir šmeižto bylų. Prokurorai teigia, kad ikiteisminių tyrimų skaičius dėl šmeižto ir įžeidimo siekia 900.
Teisėjas
Teisėjas / Redo Vilimo/BFL nuotr.

„Žmonės stengiasi ginti savo garbę ir orumą visais įmanomais būdais, todėl privataus kaltinimo bylų skaičius auga“, – penktadienį Seime vyskusią diskusiją tema „Privataus kaltinimo instituto probleminiai aspektai bei įžeidimo / šmeižimo dekriminalizavimo galimybės“, - Nacionalinės teismų administracijos pranešime cituojamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto primininkas Julius Sabatauskas.

Diskusijos dalyviai bandė atsakyti klausimą, ar baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą ir šmeižtą nėra saviraiškos laisvės ribojimas? Ko siekia šalys, besikreipdamos į teismus? Ar tokio pobūdžio ginčai gali būti sprendžiami ne baudžiamojo proceso tvarka, o gal šių veikų dekriminalizavimas atvers duris dar didesniam piktnaudžiavimui žodžio laisve? Šiais klausimais diskutavo teismų ir teisėtvarkos institucijų, advokatūros ir žiniasklaidos atstovai.

Renginyje dalyvavę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Gintaras Goda ir Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Alenas Piesliakas pažymėjo, kad privataus kaltinimo institutas, kuriame nėra atliekamas ikiteisminis tyrimas, teismams, iš tiesų, yra problematiškas.

„Šmeižto ir įžeidimo bylose dažnai nei kaltinamasis, nei kaltintojas nesistengia pateikti įrodymų, todėl teisėjas tampa lyg prokuroras, kuris turi susirinkti įrodymus ir padaryti sprendimą. Be to, kartais atrodo, kad šalys, skųsdamosi teismui dėl įžeidimo, siekia ne ginti savo garbę ir orumą, bet nubausti asmenį, prisiteisti neturtinę žalą, o kartais ir paspausti kitą šalį dėl vykstančio teismo proceso kitose bylose,“ – pastebėjo A. Piesliakas.

Pernai iš 45 Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtų bylų 10 baigėsi apkaltinamuoju nuosprendžiu, 20 – išteisinamuoju nuosprendžiu, o 15 – priėmus kitokius sprendimus. Iš išnagrinėtų 45 bylų septyniose buvo teisiami žurnalistai ir galutiniais sprendimais visi buvo išteisinti.  Nors didžioji dalis ginčų baigiasi išteisinamuoju nuosprendžiu ir kaltė nebūna įrodyta, žiniasklaidos atstovai dėl šmeižto ir dekriminalizavimo pasisako griežtai.

„Mums ne sprendimas ir išteisinimas yra svarbiausia, o tai, kad esame patraukti baudžiamojo atsakomybėn už savo žodžius. Esminis faktorius – baudžiamasis procesas ir šleifas, kuris mus lydi pasibaigus procesui“, – teigė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Tuo tarpu savaitraščio „Veidas“ leidėjas Alginamtas Šindeikis kvietė susimąstyti, ar netekdami galimybės spręsti ginčo baudžiamojo proceso būdu, neprarandame galimybės reikalauti moralinio atlyginimo už įžeidimą. „ Šmeižimo eliminavimas iš baudžiamojo kodekso, tai galimybės sutramdyti žmogų, kuris turi tikslą šmeižti, eliminavimas,“ – kalbėjo A. Šindeikis.

Šmeižto ir įžeidimo bylų skaičius teismuose nuo 2008 metų išaugo beveik dvigubai – nuo 289 iki 560. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos