Ugniagesiai mano, kad tam įtakos turi ir miesto gyventojų nenoras būstuose įsirengti autonominius dūmų detektorius – juos yra įsirengę apie pusė miestiečių.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet miestuose žuvo 20 žmonių, o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 21.
„Tikra tiesa, kad mieste ir kaime praktiškai susilygino šiais metais žuvusiųjų skaičius. Visuomet stebėdavome, kad apie 70 proc. žūdavo kaime ir 30 proc. mieste. Per šių metų keturis mėnesius stebime, kad šis skaičius susilygino – mieste žuvo daugiau žmonių nei įprastai“, – BNS sakė Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas.
Pasak jo, palyginus šią statistiką su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kaime šiemet žuvo penkiais žmonėmis mažiau, o mieste – 16 daugiau.
„Toks ženklus padidėjimas būtent miestuose žūčių. Stebime priežastis ir kas tai galėjo lemti, pastebime, kad tiktai neatsargaus elgesio atvejų padagėjo – tai susiję su įvairiu neatsargiu elgesiu buityje, kada namie paliekamos žvakės, ar gaminamas maistas. Tai ir sukėlė miestuose žūčių padidėjimą“, – BNS sakė A.Gudžiauskas.
Kaip skelbta, kovo pradžioje per gaisrą bute Klaipėdoje žuvo 28 metų vyras. Vakare tarnyboms buvo pranešta, kad Turgaus gatvės namo laiptinėje pilna dūmų. Atvykus ugniagesiams, iš buto kilo dūmai. Bute rastas vyras be sąmonės.
Ugniagesiai gelbėtojai gaivino nukentėjusįjį iki greitosios medikų atvykimo, tačiau išgelbėti jo gyvybės nepavyko – atvykę medikai konstatavo vyro mirtį.
Gaisras kilo penkių kvadratinių metrų virtuvėje. Nuo palikto ant dujinės viryklės puodo užsidegė gartraukis, virtuvės spintelė, lango rėmas. Aprūko virtuvės sienos ir lubos. Dūmų detektorius bute nebuvo neįrengtas.
„Tokie atvejai parodo, kad žmonės ar dėl nuovargio, ar dėl kažkokių kitų veiksnių išsiblaško, užsiima kita veikla, kai gaminasi maistas, galbūt užmiega kitame kambaryje. Ir jei neturi autonominio dūmų detektoriaus, kuris pažadintų atsiradus dūmams patalpoje, išgelbėti būna per vėlu. Tokių atvejų šiemet turime nemažai“, – sako ugniagesių atstovas.
A.Gudžiauskas pastebi, kad šiek tiek daugėja ir žūčių dieną, kada žmonės būna namuose. Dažniausiai žūsta vieniši pagyvenę žmonės, neretai gaminant maistą ir užsidegus rūbams.
Per gaisrus šiemet Lietuvoje žuvo 41 gyventojas. Palyginti su laikotarpiu pernai tuo pat metu, šiemet žuvusiųjų per gaisrus Lietuvoje padaugėjo penktadaliu,
Pasak ugniagesių, absoliuti dauguma žuvusiųjų nebuvo namuose įsirengę dūmų detektorių. Jį buvo įsirengęs vienas žuvusysis, tačiau nėra tiksliai nustatyta, ar prietaisas suveikė.
Ugniagesių skaičiavimais, autonominiai dūmų detektoriai yra įrengti 60 proc. Lietuvos būstų.
„Tačiau miestuose tas procentas yra mažesnis negu kaime. Kaimuose žmonės gyvena individualiuose namuose ir labiau linkę jausti atsakomybę už savo namus. Daugiabučiuose įsirengusių dūmų detektorius siekia tik apie 50 proc. Daugelis galvoja, kad daugiabučiuose gaisro pavojus yra minimalus, kad gaisras nekils. Tačiau, užsidegus maistui ant viryklės, žūsta žmonės. Toks paprastas prietaisas, kaip dūmų detektorius, pažadintų, praneštų apie dūmus“, – sako Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas A.Gudžiauskas.
Sausį-gegužę daugiausia žmonių žuvo sekmadieniais – 12. Tamsiuoju paros metu žuvo 21 gyventojas. Gaisruose žuvo 32 vyrai ir devynios moterys, gaisro aukų amžiaus vidurkis – 67 metai.
Šiemet kilo trys gaisrai, kuriuose žuvo po du šalies gyventojus, 35 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Pernai per tą patį laikotarpį kilo keturi gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas gyventojas.
Aštuoni gyventojai žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų penki – Vilniaus mieste), septyni – Utenos apskrityje, po šešis – Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse, keturi – Alytaus apskrityje, po vieną – Marijampolės, Panevėžio, Tauragės ir Telšių apskrityse.
14 gyventojų žuvo dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 13 – dėl neatsargaus rūkymo, po du – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų) ir dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų. Po vieną – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei dėl pašalinio ugnies šaltinio, trys – dėl kitų priežasčių. Dar trijų žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
Daugiausia, apie trečdalis, gaisrų šiemet kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – 943, juose žuvo 31 gyventojas.
