15min polapyje – visos naujienos apie koronavirusą
Praėjusią savaitę COVID-19 užsikrėtusi Ispanijos pilietė grįžo į Vilnių ir nesiizoliavo. Moteris ėjo į darbą, kuriame lankėsi grupė mokinių. Tuo metu iš Danijos grįžęs koronavirusu sergantis vyras prieš kelionę autobusu į Kretingą spėjo apsilankyti neįvardintame sostinės bare.
Tą turbūt reikia daryti, kad visuomenė jaustųsi rami.
Buvo įtariama, kad Šiaurės Italijoje koronavirusu užsikrėtusi pora iš Kauno prieš nustatant diagnozę lankėsi gimtadienio šventėje viename Kauno restoranų, kuris taip pat nebuvo įvardintas. Vyras iš Raseinių, taip pat užsikrėtęs koronavirusu, lankėsi vandens parke.
Pasak premjero patarėjo ir Visuomenės informavimo grupės prie ekstremalios situacijos operacijų centro vadovo Giedriaus Surplio, nuasmenintą informaciją apie užsikrėtusiuosius tikimasi pradėti teikti artimiausiu metu. Tiesa, kada tiksliai – neaišku.
„Sveikatos apsaugos ministerija atlieka tyrimus ir ruošiasi nuasmenintus duomenis viešinti. Sakykime, tuo metu, tą valandą, tokioje ir tokioje vietoje buvo asmuo. Tą turbūt reikia daryti, kad visuomenė jaustųsi rami“, – 15min sakė G.Surplys.
Pašnekovo teigimu, siekiant nustatyti, ką užsikrėtusieji veikė iki diagnozės, vertinamos sergančiųjų užpildytos anketos, bendradarbiaujama su informacinių technologijų ekspertais.
Premjeras nemato reikalo
„Viešinti tikrai nematau reikalo, kam tą daryti. O žinoti specialistams – taip, jeigu tokios techninės galimybės bus, prie to bus pereita“, – antradienį Seime žurnalistams komentavo jis.
Viešinti tikrai nematau reikalo, kam tą daryti.
S.Skvernelis teigė, kad ši iniciatyva gali prieštarauti teisei į privatų gyvenimą.
„Supraskime, kad čia esame arti ribos, kada kalbame apie žmogaus teisė į privatų gyvenimą, į susirašinėjimo, telekomunikacijų laisvę, tai riba yra pakankamai trapi“, – kalbėjo jis ir pažymėjo, kad šio klausimo su ministru neaptarė.
Tuo metu 15min kalbinti teisininkai problemos viešinti nuasmenintus duomenis neįžvelgė.
Užsienio pavyzdžiai
Kitos valstybės su informacijos valdymu tvarkosi kitaip.
Pavyzdžiui, Izraelyje jau kurį laiką skelbiami detalūs duomenys apie kiekvieną iš daugiau nei 200 užsikrėtusiųjų. Pateikiama informacija kur sergantieji galėjo užsikrėsti, jų amžius, kai kuriais atvejais valandų tikslumu pateikiami duomenys apie užsikrėtusiųjų buvimo vietą iki diagnozės nustatymo.
Latvijoje pateikiama informacija apie tai, kokiu skrydžiu ir iš kokio miesto užsikrėtusieji grįžo į gimtąją šalį. Lenkijoje pateikiamas į vaivadijas suskirstytas užsikrėtimų žemėlapis. Panaši praktika taikoma ir Jungtinėje Karalystėje.
Pritaikius tokį metodą Lietuvoje būtų galima žinoti užsikrėtusiuosius pagal rajoną. Tačiau SAM tinklalapyje viso labo skelbiama, iš kur užsikrėtusieji grįžo ir kur yra gydomi.
Vasario pabaigoje informuojant apie pirmąjį užsikrėtimo atvejį Lietuvoje, delsta pranešti, iš kokio miesto į Lietuvą grįžo šiuo metu jau pasveikusi šiaulietė.
Laikytasi nuostatos, kad prieš skelbiant duomenis apie asmenį, reikia įvertinti, ar informaciją visuomenei žinoti būtina, ar bandoma patenkinti nepagrįstą smalsumą.
Panašu, kad prasidėjus nacionalinio masto karantinui, asmens duomenų apsauga keliauja į antrą planą. Pavyzdžiui, šeštadienį žurnalistams paklausus, ar detalūs duomenys apie užsikrėtusių veiklą iki diagnozės nustatymo bus skelbiami, premjeras Saulius Skvernelis atsakė neigiamai ir tikino, kad, padaugėjus užsikrėtimo atvejų, detalios informacijos teikimas praranda prasmę.
Skelbti nėra draudžiama
Tuo metu Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius 15min sakė manantis, kad detalūs duomenys turėtų būti prieinami.
„Mano nuomone, tokie duomenys turi būti skelbiami. Šiuo metu tai nėra daroma dėl asmens apsaugos. Tačiau šiuo atveju visuomenės narių saugumas yra prioritetas lyginant su asmens duomenų apsauga“, – sakė profesorius.
Tačiau šiuo atveju visuomenės narių saugumas yra prioritetas lyginant su asmens duomenų apsauga.
Vis dėlto duomenų apsaugą ir visuomenės sveikatos prioritetus derinti – įmanoma. Pasak advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotos partnerės ir duomenų apsaugos atitikties praktikos vadovės Miglės Petkevičienės, viešinant nuasmenintus užsikrėtusiųjų maršruto duomenis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) nėra pažeidžiamas.
„Problemos tokiu atveju kaip ir nematyčiau. Vadinama raganų medžioklė Lietuvoje galėjo prasidėti dėl to, kad tų atvejų buvo pavieniai tik. Tie žmonės turbūt pakankamai greit išaiškėja. Ir nuasmeninimas, kai tiek mažai žmonių, gali neveikti. Šalyse, kur atvejų yra daugiau, tos problemos gali ir nekilti“, – 15min sakė teisininkė.
Pašnekovė pabrėžia, kad BDAR reikalavimų tenkinimas susijęs su skelbiamų duomenų apimtimi, tačiau augant paveiktų užsikrėtusių žmonių skaičiui galimybė teikti duomenis virsta pareiga.
„Iš principo BDAR sako, kad nuasmeninus duomenis ir ėmusis tam tikrų priemonių, kad nebūtų įmanoma atsekti konkretaus žmogaus, tai neturėtų būti problemos. Tačiau problema yra tada, kai užsikrėtusių skaičius mažas ir pakankamai nesunku atsekti, kas yra kas“, – paaiškino M.Petkevičienė.
18 patvirtintų atvejų
15min primena, kad Lietuvoje šiuo metu patvirtinta iš viso 18 koronaviruso COVID-19 atvejų, visi jie – įvežtiniai. Pirmoji pacientė, kuriai buvo diagnozuota infekcija, jau pasveikusi ir išleista iš ligoninės į namus.
Naujausias atvejis patvirtintas naktį iš pirmadienio į antradienį. 60 metų asmuo grįžęs iš Pietų Afrikos Respublikos, jis yra gydomas Panevėžio ligoninėje, jo būklė itin sunki.
Pirmadienį fiksuoti trys nauji koronaviruso atvejai, visi trys – įvežtiniai. Du pacientai izoliuoti ir gydomi Vilniuje, Santaros klinikose, vienas – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.
Visi trys užsikrėtę asmenys – neseniai grįžę iš užsienio, du iš Austrijos, trečiuoju atveju – iš Dominikos Respublikos.
Pirmadienio naktį, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, infekcija diagnozuota iš Ispanijos ir Vokietijos grįžusiems asmenims, jie izoliuoti ir gydomi Santaros klinikose.
Sekmadienį Lietuvoje patvirtinti trys koronaviruso atvejai: vienas žmogus izoliuotas ir gydomas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, du – Vilniuje, Santaros klinikose. Šeštadienį patvirtinti trys atvejai: vienas pacientas gydomas Panevėžyje, vienas – Santaros klinikose Vilniuje, vienas – Klaipėdoje.
Dar trys atvejai patvirtinti penktadienį: vienas Klaipėdoje, antras – Vilniuje, trečias – Kaune. Kovo 10 dieną du nauji atvejai buvo nustatyti porai Kaune, vasario 28 dieną – šiuo metu jau pasveikusiai šiaulietei.
SVARBIAUSIA, KĄ REIKIA ŽINOTI APIE SAVIIZOLIACIJĄ
- Saviizoliacija privaloma visiems grįžusiems iš paveiktų teritorijų ar turėjusiems sąlytį su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 atveju. Jiems reikia 14 dienų likti namuose ir griežtai laikytis žemiau pateiktų taisyklių:
- sutarti su darbdaviu dėl darbo iš namų, t.y. nuotoliniu būdu, arba atostogų (kasmetinių arba nemokamų), nesant galimybės – išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Dėl jo kreiptis ne tiesiogiai einant į polikliniką, bet nuotoliniu būdu;
- vengti socialinių kontaktų – nesilankyti viešose bei masinio susibūrimo vietose, nevažiuoti viešuoju transportu, nepriimti svečių namuose;
- su drauge gyvenančiais artimaisiais stengtis išlaikyti saugų atstumą (bent iki 2 metrų), nepamiršti rankų higienos reikalavimų (plovimas su muilu ir vandeniu), dažnai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas;
- būtinybės dėvėti medicininę kaukę, jei izoliavimosi laikotarpiu asmuo nejaučia ligos simptomų, nėra. Ji būtina tuo atveju, jei pasireiškia kvėpavimo takų infekcijos simptomai – pavyzdžiui, kosulys, dusulys ir kt.;
- maistu ir kitais būtinaisiais poreikiais turėtų pasirūpinti šeimos nariai, kuriems nėra taikomos izoliavimo priemonės. Jei tokios galimybės nėra, rekomenduojama maistą užsakyti į namus. Pvz.: užsisakyti prekes per „Barborą“, arba prašyti, kad maisto produktų ar maisto atvežtų draugai arba artimieji ir paliktų prie durų;
- perkelti visus suplanuotus vizitus pas gydytojus, odontologus ar iš anksto numatytas procedūras, kol nesibaigs saviizoliacijos laikotarpis;
- tuo metu, jei žmogus nuolat vartoja vaistus, kuriuos jam būtina pratęsti, yra sudaryta galimybė į savo šeimos gydytoją kreiptis nuotoliniu būdu, t.y. be fizinio apsilankymo.
- Visą šį laiką (14 d.) NVSC specialistai atlieka aktyvų asmens stebėjimą (su stebimu asmeniu susisiekia telefonu, el. paštu ir užrašo sveikatos būklę). Todėl privaloma, kad toks asmuo būtų nuolat pasiekiamas telefonu, el. paštu. Jis privalo kasdien matuotis temperatūrą, stebėti savo sveikatą.
- Jei atsirastų koronavirusui būdingi simptomai (karščiavimas, kosulys, sunkesnis kvėpavimas), žmogus turėtų nedelsdamas skambinti nemokamu telefonu 1808, pranešti susirgimo aplinkybes ir vykdyti medikų nurodymus.
- Tuo atveju, jei per 14 dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai nepasireiškia, šis asmuo toliau nelaikomas turinčiu susirgimo riziką ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
- Asmenims, turėjusiems sąlytį su didelės ar mažos rizikos asmenimis, saviizoliacinės priemonės netaikomos. Pvz.: 3 iš 4 šeimos narių keliavo į COVID-19 paveiktą teritoriją, grįžusiems trims – saviizoliacija namuose, o ketvirtajam (nebuvusiam toje teritorijoje), netaikomi saviizoliacijos apribojimai.
- Už saviizoliacijos nesilaikymą, ypač jei dėl to buvo užkrėsti kiti asmenys, gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.