Kaip teigė aptariamo daugiabučio gyventojas Darius (vardas pakeistas), absurdiška situacija tęsiasi jau ne vienerius metus. Jo žiniomis, vienas iš kaimynų liepą galimai savavališkai demontavo laiptinės duris ir niekam tai nerūpėjo iki šiol. Kaunietį stebina tokia betvarkė, susijusi su daugiabučio namo priežiūra.
„Kuo toliau, tuo sunkiau darosi gyventi, nes namas tinkamai neprižiūrimas administratoriaus. Su kiekviena diena jo bei jo inžinerinių tinklų kokybė prastėja, mažindama ne tik nekilnojamo turto likutinę vertę, bet ir gyvenimo kokybę. Šis namas dėl ilgų metų nepriežiūros greitai taps (jei dar nėra) avarinės būklės, keliantis grėsmę jo gyventojų gyvybėms“, – įsitikinęs Darius.
Anot jo, dauguma kaimynų – vyresnio amžiaus, tikėtina, vengiantys permainų, tad pakeisti būsto administratorių kitu vis nepavyksta. „Kauno butų ūkis“ neva dažniausiai laimi dėl vieno argumento – siūlo vieną pigiausių paslaugų Kaune.
Darius teigia ne kartą dėl namo problemų kreipęsis į būsto administratorių, kaip įrodymus pateikęs vaizdinę medžiagą, bet vis sulaukia atsakymų, kad „namas labai senas, galbūt reikėtų renovuoti, suorganizuosime susirinkimą ar balsavimą“, „čia ne avarija, kreipkitės dėl avarijos“ ir panašiai. Realių veiksmų, pasak namo gyventojo, nesiimama jokių.
Kreipėsi jis dėl to ir į Kauno miesto savivaldybės administraciją, tačiau ši nukreipė atgal į „Kauno butų ūkį“.
-
Dėl viruso kauniečių šeimos liko be šildymo: kaimynai neįsileidžia meistrų, nes bijo užkrato
-
Išvydęs dukros rankas kaunietis sukritikavo laiptinių dezinfekciją: paaiškėjo, kad priemonę nerekomenduojama naudoti
-
Kauno savivaldybės tarybos narys įsivėlė į ginčą dėl remonto: prie stogo tvarkymo prisidėti nenori, nes jis – ne virš jo buto
Liko be lauko durų
Darius įvardijo keletą šiuo metu opiausių namo problemų.
Šių metų liepos 16 dieną, anot jo, savavališkai, negavus kitų pritarimo, buvo demontuotos laiptinės lauko durys. Jas demontavo, Dariaus žiniomis, vienas iš kaimynų. Apie tai buvo informuotas namo administratorius, kuris įpareigojo bendrasavininkus sumontuoti laukines duris iki spalio 17 dienos. Jei to nebus padaryta, perspėta, kad durų pirkimą ir montavimą organizuos administratorius, o už tai susimokės visi bendrasavininkai proporcingai butų plotui.
„Nuo šio perspėjimo prabėgo gal mėnuo, 2 savaitės – nuo duoto termino pabaigos ir daugiau nei 3 mėnesiai nuo to laiko, kai buvo užfiksuotas faktas apie galimą savavališką durų demontavimą. Jau dvi savaitės, kaip Kauno mieste pradėtas šildymo sezonas, tačiau laiptinės lauko durų kaip nėra, taip nėra. Kokių veiksmų bus imtasi mažinant daugiabučio namo šilumos nuostolius dėl tų demontuotų durų? Kas dengs padidėjusius kaštus už šildymą ir iššvaistytą energiją?“, – lapkričio viduryje 15min retoriškai teiravosi Darius, atsiuntęs ir vandenyje paskendusio įėjimo į namą nuotrauką.
Dar viena problema, anot jo, – namas turi bendrą, nešildomą, nesandarią pastogę (kitaip tariant, anot Dariaus, lauką po stogeliu), kurioje driekiasi šildymo vamzdyno trasos, dengtos sveikatai pavojingu asbestu. Ne vienoje vietoje danga nutrupėjusi iki „plikų“ vamzdžių.
„Taigi dalis šilumos, skirtos namo gyventojams, tiesiog šildo lauką. Taip švaistomi energetiniai ištekliai, didėja sąskaitos. Stogas kiauras, per stipresnį lietų vanduo laša ant viršutinių butų lubų. Apie šias namo bėdas kalbu ir kartoju namo administratoriui bemaž 4 metus, tačiau rezultato jokio. Mėginau kalbėtis ir su namo gyventojais. Atsakymas paprastas – „tikriausiai brangu“. Tuomet siūliau administratoriui šilumos punktą atnaujinti dalimis, kad gyventojams staiga drastiškai neišaugtų išlaidos. Sulaukiau atsakymo: „Niekas čia taip nežais – reikia renovuoti“. Norint renovuoti, juk reikia įvykdyti balsavimą, kurio namo administratorius neatlieka“, – stebėjosi Darius.
Dvi laiptinės lemputės – 62 eurai
Anot gyventojo, kasmet per šildymo sezoną reguliariai sulaukiama dviejų ar trijų dienų, kai būna sutrikęs šildymas.
Prieš keletą metų name buvo įvykusi ir šilumos trasos avarija, apie kurią taip pat rašė 15min.
Savavališkai buvo demontuotos laiptinės lauko durys.
Dar viena problema – rugsėjį gautos sąskaitos už bendrų patalpų elektros energijos suvartojimą, kitaip tariant, laiptinės apšvietimą (2 elektros lemputės). Sąskaita Darių šokiravo – 62 eurai.
„Kreipėmės į namo administratorių, kad paaiškintų, kodėl tokia didelė sąskaita. Bendrovės darbuotoja kaltę suvertė „Ignitis“ elektros tiekimo įmonei, esą šios įmonės darbuotojai kažko laiku nepadarė, nepatikrino ir t.t. Kreipėmės į „Ignitis“ specialistus, kurie paaiškino, kad sąskaitas išrašo tokias, kokius rodmenis deklaruoja administratorius, – jie niekuo dėti.
Vėliau „Kauno butų ūkis“ pripažino, kad ankščiau turėjo etatą tokiam darbui atlikti, t. y. bendrųjų patalpų skaitiklių priežiūrai, rodmenų sutikrinimui, deklaravimui energijos tiekėjui, tačiau panaikinus šį etatą, kaip man pavyko išsiaiškinti, to darbo niekas nedarė daug metų, ir galimai pateikdavo numatomus pasikartojančius minimalius rodmenis, dėl ko gyventojams susikaupė skola, kurią privalėjome padengti.
Nors esu sąžiningas, atsakingas, mokus klientas, vykdau visas valstybės nustatytas prievoles, tačiau gaunu tik tokią paslaugų kokybę. Pagrindinė problema yra ta, kad namo administratorius neorganizuoja jokių periodinių gyventojų susirinkimų, neatlieka apklausų, neatsiunčia jokio atestuoto, išmanančio namų priežiūros inžinieriaus ar specialisto namo būklei įvertinti. Dėl ko, neapsikentę betvarkės, matyt, namo gyventojai ir ėmėsi savivalės dėl durų, taip dar labiau pablogindami komplikuotą namo situaciją“, – nusivylęs kalbėjo Darius.
Jam nesuprantama, kodėl administratorius nesiėmė nieko dėl savavališko durų išmontavimo.
„Žodžiu, jei kitą kartą kokiam kaimynui susišvies nuardyti dalį namo stogo ar padaryti kažką kito nelabai adekvataus, jis galės prisidengti tiesiog žodiniu kaimynų daugumos pritarimu, neturėdamas net jokio ranka rašyto popierėlio, ir neneš jokios atsakomybės bei liks nenubaustas. O likę gyventojai tiesiog turės susitaikyti su tokia situacija arba kreiptis į teismą“, – reziumavo Darius.
Duris jau sumontavo
Puikiai bendrovei pažįstamą situaciją sutiko paaiškinti „Kauno butų ūkio“ administravimo direktorė Danutė Razgūnienė.
„Administratoriui yra tekę bendrauti ne tik su į jus besikreipusiu gyventoju, tačiau ir su kitais daugiabučio namo butų savininkais. Pastarąjį kartą administratoriaus susitikimas su gyventojais vyko 2022 metų liepos 25 dieną. Susitikimo metu gyventojai mus informavo, kad į jus besikreipęs gyventojas yra linkęs kelti konfliktus, nesutaria su kitais namo gyventojais ir nebando ieškoti kompromisų, veikiau priešingai. Atkreipiame dėmesį, kad administratorius veiklą vykdo vadovaudamasis teisės aktais ir vykdo savo pareigas tinkamai“, – pabrėžė D.Razgūnienė.
Anot jos, 2022 metų spalį butų savininkams buvo pateiktas pranešimas bei raginimas sumontuoti lauko duris, kurios buvo savavališkai demontuotos. Gyventojai buvo įspėti, kad to neatlikus iki nurodyto termino, administratorius sumontuos naujas laiptinės duris, mokestį paskirstydamas visiems daugiabučio gyventojams.
Gyventojas yra linkęs kelti konfliktus.
Lapkričio 17 dieną (tą dieną, kai žurnalistė kreipėsi su užklausa) lauko durys buvo sumontuotos, o į redakciją besikreipusiam gyventojui neva visi atsakymai buvo pateikti tiek el. paštu, tiek telefonu.
„Administratorius nėra suteikęs jokių leidimų lauko durų išmontavimui, nebuvo kreiptasi dėl tokio leidimo, taip pat nebuvo kreiptasi ir su prašymu duris keisti ar remontuoti. Administratorius taip pat negali nustatyti fakto, kas konkrečiai duris išmontavo, tokio tipo tyrimus atlieka teisėsaugos institucijos. Visą atsakomybę dėl durų išmontavimo ir galimai dėl to atsiradusių nuostolių turėtų atlyginti kaltininkas“, – įvertino „Kauno butų ūkio“ atstovė.
Sieks atnaujinti šildymo sistemą
D.Razgūnienės teigimu, daugiabutis namas pastatytas 1959 metais, nuo to laiko nebuvo atlikti kapitalinio remonto ar atnaujinimo darbai, tad būtinas ne tik inžinerinių tinklų, tačiau ir namo konstrukcijų atnaujinimas (modernizavimas). Norinti tokius darbus vykdyti, būtinas butų savininkų daugumos sprendimas.
„Namo butų savininkai nėra pateikę prašymo inicijuoti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą. Administratorius savo iniciatyva šiuo metu vykdo daugiabučio namo butų savininkų balsavimą raštu dėl pritarimo atnaujinti daugiabučio namo šildymo sistemą (mažoji renovacija), pasinaudojant valstybės skiriama parama. Į jus besikreipęs gyventojas apie tai, kad toks balsavimas greitu metu numatomas ir bus vykdomas, buvo informuotas jau anksčiau“, – patikino D.Razgūnienė.
Apie tai, kad stogas nesandarus, ji tikino informacijos negavusi – bendrovės pastatų valdymo informacinėje sistemoje per pastaruosius 4 metus nėra užfiksuota avarinių situacijų.
O štai šildymo sistemos remonto darbai, pašnekovės teigimu, buvo vykdomi 2020 metų balandžio bei liepos mėnesiais – įvykus minėtai avarinei situacijai, buvo reaguojama skubiai, šildymo sistemos veikimas atstatytas.
2021 ir 2022 metais nefiksuota jokių šildymo sistemos gedimų.
Nenurašo prietaisų duomenų
Ji patikino, kad elektros tiekėjas kiekvieną mėnesį teikia administratoriui duomenis apie daugiabučiuose namuose suvartotus elektros energijos kiekius už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją, o administratorius apskaičiuoja įmokas už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją pagal elektros tiekėjo pateiktus duomenis.
„Administratorius neturi duomenų, kokiu dažnumu elektros energijos tiekėjas patikrina elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kaip apskaičiuoja vidutinį daugiabučio namo elektros energijos suvartojimą. Administratorius nenurašo elektros apskaitos prietaisų rodmenų, kadangi nėra numatyta tokia prievolė.
Į elektros energijos kainą, kuri susideda iš keturių dedamųjų (tiekimo, persiuntimo, VIAP ir skirstymo dedamosios), yra įskaičiuotos sąnaudos, reikalingos informacijos apdorojimui, rodmenų nurašymui, paskirstymui, įmokų surinkimui ir skolų išieškojimui, todėl nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti namo administratorių neatlygintinai vykdyti elektros tiekėjui priklausančią funkciją savo prekei parduoti“, – ankstesnes Dariaus mintis tarsi paneigė „Kauno butų ūkio“ atstovė.
Pasak jos, esant neatidėliotinai būtinybei arba gyventojų prašymui, visada rengiami butų savininkų susirinkimai, balsavimai raštu. Visą informaciją, susijusią su daugiabučio namo administravimu, technine priežiūra, informaciją apie užregistruotus, vykdomus ir atliktus darbus galima rasti klientų savitarnos sistemoje, taip pat kreipiantis į kauniečių aptarnavimo centrą „Mano Kaunas“ arba tiesiogiai į „Kauno butų ūkį“.
„Suprantamas kai kurių gyventojų noras visą informaciją gauti susirinkimų metu, tačiau greitesnis būdas informacijai gauti yra klientų savitarna bei tiesioginis kontaktas“, – pabrėžė D.Razgūnienė.
Teisės aktai neva nenumato periodiškumo rengti gyventojų susirinkimus, tačiau esant neatidėliotinam poreikiui arba gyventojų prašymui, susirinkimai visuomet yra rengiami. Pastarasis šiame name vyko liepos 25 dieną.
Apžiūri namą kasmet
„Kauno butų ūkio“ atstovė taip pat paneigė Dariaus kalbas dėl bendrovės darbuotojų nekompetencijos – už daugiabučių namų techninės priežiūros vykdymą atsakingas asmuo neva turi atitinkamą kvalifikacijos atestatą. Jei kyla abejonių, šį atestatą bendrovė gali patiekti gyventojams.
„Namo apžiūros atliekamos periodiškai – kasmet. Paskutinė apžiūra vykdyta 2022 metų kovą. Į visus gyventojų prašymus yra reaguojama, avarinės problemos sprendžiamos. Kitos opios namo problemos didele dalimi kyla dėl namo gyventojų tarpusavio nesutarimų“, – teigė D.Razgūnienė.
Pasak jos, dalyvavimas daugiabučių atnaujinimo programoje yra optimaliausia, kadangi be valstybės paramos visas išlaidas padengti turėtų butų savininkai.
„Kaupiamosios lėšos, kurias butų savininkai moka kas mėnesį, skiriamos nenumatytiems remonto darbams. Jos nėra pakankamos namo atnaujinimui (modernizavimui). Didesniam kaupiamųjų lėšų tarifui turi pritarti dauguma daugiabučio butų savininkų“, – paaiškino D.Razgūnienė.
