Mero teigimu, Vilniaus savivaldybės tikslas – padėti gyventojams būti tikrais savo namų šeimininkais: kuo lengviau įsteigti bendriją, pakeisti administratorių, gauti kokybiškas paslaugas.
„Daugiabučių gyventojai netrukus galės palyginti, kiek kainuoja namo priežiūra kaimyniniuose namuose, gretimose gatvėse ar kituose rajonuose. Rengiame daugiabučių žemėlapį, kuriame atsispindės, ar namas turi bendriją, kas yra jo administratorius, kokios yra priežiūros kainos“, – sako R.Šimašius. Tokiu būdu bus lengva palyginti, kas lemia priežiūros kainą, pasikonsultuoti dėl paslaugos suteikimo.
Gyventojai susirūpina tik gavę nemažas sąskaitas
Iš 6740 Vilniuje esančių daugiabučių maždaug kas penktame name yra įsteigtos bendrijos. Vienos Vilniaus Šeškinės namo bendrijos pirmininkas ir Vilniaus miesto Tarybos narys Skirmantas Tumelis sako, kad dar nedidelė dalis daugiabučių gyventojų imasi keisti bendrijos pirmininką ar daugiabučio administratorių.
Pašnekovas svarstė, kad to priežastys gali būti kelios. Neretai miestiečiai sava nuosavybe laiko tik butą, o kas už jo – koks skirtumas. Būtent todėl ne itin daug dėmesio skiria priežiūrai, rūpesčiui tuo, kas vyksta laiptinėje – dega ten šviesa ar ne, švari ji ar ne. Visa tai, pasak S.Tumelio, ne tik administratoriaus ar pirmininko darbo atspindys – tai rodiklis, kokios priežiūros gyventojai reikalauja.
Dažniausiai reaguojama tada, kai sąskaitos už remontą, santechnikos darbus ar kitas paslaugas tampa per didelės.
Paklaustas, dėl kokių priežasčių gyventojai imasi veiksmų keisti bendrijos pirmininką ar daugiabučio administratorių, S.Tumelis pirmiausia įvardijo finansus. „Dažniausiai reaguojama tada, kai sąskaitos už remontą, santechnikos darbus ar kitas paslaugas tampa per didelės. Kai kyla įtarimas, kad gyventojai apgaudinėjami. Aišku, kiekvieno euro neskaičiuojantis žmogus gali to nepajusti, tačiau finansiniai dalykai gyventojams dažniausiai kliūva į akis“, – pasakojo bendrijos pirmininkas.
Pasak S.Tumelio, nuo bendrijos pirmininko ar daugiabučio administratoriaus gali priklausyti visai nemažai – jis gali pasirinkti, iš ko pirkti vienas ar kitas paslaugas. Tai nulems ir paslaugos kokybę ir kainą, kuri bus padalinta visiems daugiabučio gyventojams.
Susitvarkyti laiptinę reikia tik noro
„Jei laiptinėje viskas išlūžinėję, apsilaupę, netvarkyta, šviesa nedega – vadinasi, jūs to nereikalaujate“, – tikino S.Tumelis.
Paklaustas, ką daryti, jei reikalaujama, bet pareigos neatliekamos taip, kaip tinkama, S.Tumelis atsakė paprastai – keisti administratorių arba steigti bendriją.
Pasak pašnekovo, tai padaryti nėra sunku – reikia tik pradėti. „Sunkiausia turbūt ir yra ši dalis – surasti iniciatorių. Jam ir teks pagrindinis darbas – surinkti parašus, įkalbėti kitus. Atlikus šį darbą – viskas kur kas paprasčiau“, – teigė S.Tumelis.
„Kai teko tai daryti pirmą kartą, – pasakojo bendrijos pirmininkas, – užtrukau dėl nežinojimo, bet pasidomėjus šis procesas vyksta gana sklandžiai. O rezultatai – gali būti stulbinantys. Jei daugiabutis išties prižiūrimas, jame gyventi kur kas patogiau nei prastos būklės name: užeiti į šiltą laiptinę, pasiremti į švarius turėklus ir į penktą aukštą užlipti ne patamsiais. Ir svarbiausia – kad žinai, už ką moki.“
Žingsniai bendrijai steigti ir administratoriui pakeisti
Svarbiausias dalykas, ko reikia, S.Tumelio teigimu – ryžto pokyčiams. Tada – nuspręsti, ar norite steigti bendriją ar tiesiog keisti daugiabučio administratorių. Nors Lietuvoje bendrijų steigimasis vangokas, specialistai tikina, kad tai – pats geriausias namo valdymo būdas. Tada patys savininkai kontroliuoja pastato priežiūrą ir valdymą.
Aišku, nėra blogas būdas ir atiduoti namo valdymą savivaldybės paskirtam administratoriui, tačiau dėl norimų pokyčių su juo taip pat teks intensyviai bendrauti – jis turi žinoti, ko gyventojai nori.
Apsisprendus, kuriuo keliu sukti, tereikia imtis pirmųjų veiksmų. Norintys pakeisti administratorių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai turėtų su ne mažiau kaip ketvirtadaliu butų ir kitų patalpų savininkų prašymu kreiptis į Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrių. Ten užpildyti reikiamus dokumentus ir laukti atsakymo, kito administratoriaus skyrimo.
Nusprendę daugiabučio valdymą perimti į savas rankas ir kurti bendriją visų pirma turi suburti 3–5 asmenų iniciatyvinę grupę bei parengti bendrijos įstatų projektą. Tada numatyti steigiamojo susitikimo datą ir iki jo atlikti visus būtinus darbus. Bendrijos steigiamasis susirinkimas būtinai turi būti protokoluojamas.
Protokolas, kurį pasirašo bendrijos pirmininkas ir sekretorius, turi būti parengtas per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos. Prie bendrijos steigiamojo susirinkimo protokolo pridedamas šio susirinkimo dalyvių sąrašas su jų parašais. Detalesnę informaciją apie bendrijos steigimo ir daugiabučio administratoriaus keitimo žingsnius rasite spustelėję čia.
Tinkamas namo valdymas įmanomas tik tada, kai patys gyventojai yra tuo suinteresuoti – taigi, belieka tik prisikaupti valios ir imtis darbų.
