Labai svarbu, kad daugiabučių gyventojai, atsižvelgdami į saugumo reikalavimus, neužtvertų evakuacinių išėjimų ir neužstatytų pravažiavimų.
Prevencinių patikrinimų daugiabučiuose – nė kvapo
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Kęstutis Skrickis, prisimindamas 2007 m. Žirmūnų gyvenamajame rajone įvykusį daugiabučio gaisrą, teigia, kad patys gyventojai turėtų daugiau rūpintis savo saugumu gaisro atveju. Žirmūnų gaisro metu žmones ketinta evakuoti dvejomis laiptinėmis, tačiau dalis laiptinių gyventojų buvo paverstos sandėliukais. Tai labai apsunkino evakuacijos operaciją.
Todėl daugiabučių gyventojų yra prašoma atsižvelgti į saugumo reikalavimus ir neužstatyti daiktais avarinių išėjimų balkonuose bei laiptinių.
K.Skrickis teigia, jog vykdyti prevencinių patikrinimų daugiabučiuose ugniagesiai gelbėtojai negali, nes be leidimo į žmogaus asmeninį gyvenamąjį plotą įeiti draudžiama. Patikrinimai, anot PAGD atstovo, yra vykdomi tada, kai gaunami skundai iš kaimynų. Teisės aktai saugo žmogaus privačią gyvenamąją vietą, todėl į gyventojų būstus pakliūti galima tik su teismo leidimu. Prevenciniai patikrinimai vykdomi tik 10-ties aukštų ir aukštesniuose pastatuose. Patikrinimu metu tikrinama priešgaisrinės sistemos įranga.
K.Skrickis tikina, jog yra vykdoma prevencijos programa provincijose. „Mūsų darbuotojai lanko socialinės rizikos šeimas ir bando juos supažindinti, kaip apsisaugoti nuo gaisro, kaip elgtis gaisro atveju ir pan.“, – pasakojo departamento atstovas.
Miestuose žmonės yra raginami savarankiški domėtis, kaip apsisaugoti nuo gaisrų. Daug naudingos informacijos pateikiama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento internetiniame puslapyje.
Saugus atstumas iki gretimų pastatų gali skirtis
Nesaugiausia teritorija Vilniuje gelbėjimo prasme, anot K.Skrickio, yra senamiestis, nes dėl siaurų pravažiavimų bei sustatytų automobilių yra sudėtinga privažiuoti prie įvykio vietos.
Naujuose rajonuose neretai gelbėjimo procedūras apsunkina itin kompaktiškai pastatyti namai bei prie jų įrengtose aikštelėse sustatyti automobiliai.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Audrius Čiuplys teigia, jog tiksliai nurodyti saugaus atstumo tarp pastatų negalima. Atstumas varijuoja priklausomai nuo pastatų atsparumo ugniai laipsnio. Jei abu vienas šalia kito esantys pastatai yra I atsparumo ugniai laipsnio, reikalaujamas atstumas turi būti nuo 6 metrų. Didėjant atsparumo ugniai laipsniui, atitinkamai didėja ir saugaus atstumo reikalavimai.
I grupei priklauso pastatai, pastatyti iš labiausiai degimui atsparių medžiagų, pavyzdžiui, mūriniai namai, tuo tarpu mediniai pastatai, turintys didžiausią degumo laipsnį, priklauso III grupei. Tarp III grupės pastatų turi būti mažiausiai 10 m atstumas.
Žmonės neretai teiraujasi, ar per arti vienas kito esantys pastatai netampa kliūtimi pasiekti gaisro vietai. A.Čiuplys atsako, jog kiekvienas atvejis yra skirtingas. Kai kada pakanka privažiavimo iš vienos pusės, kitais kartais reikia privažiuoti iš abiejų pastato pusių, priklausomai nuo konkretaus pastato išplanavimo.
Kelias, kuriuo galėtų pravažiuoti pagalbos automobilis, turi būti 3,5 metrų pločio.
Tam, kad būtų galima pastatyti keltuvą, reikalingą pasiekti viršutiniams aukštams, kai pastatas aukštesnis nei 6 metrai, turi būti paliekami 7-16 metrai nuo pastato, nes keltuvui pastatyti reikalingas tam tikras pasvirimo laipsnis.
Trečdalis gaisrų kyla dėl nesaugaus elgesio su ugnimi
Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje kilo 9462 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 0,41 proc.
PAGD pateikiamais statistikos duomenimis, vertinant tris šių metų ketvirčius, 4918 gaisrų (50,2 proc. visų gaisrų) kilo dėl žmonių neatsargaus elgesio su ugnimi.
Kitos dažniausiai pasitaikančios gaisrų priežastys – 11 proc. krosnių, židinių ir dūmtraukių bei elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai, neatsargus rūkymas (3,1 proc.), tyčinė žmonių veikla (4,9 proc.).
