Išpuoselėtų rūmų neprimena
Šriubiškių dvaras – medinis, pastatytas XIX a. antroje pusėje, su dailiomis kolonomis, šalia yra parkas, kurio išlikę tik fragmentai. Nei pats pastatas, nei aplinka šiuo metu nežiba. Tarp kolonų džiūsta skalbiniai, stogas aptriušęs, prie centrinio įėjimo durų prikrauta įvairių daiktų – nuo kiemo trinkelių iki skalbimo mašinos.
Viduje vaizdas irgi įvairus. Koridorius senokai nematė remonto, vietomis išklijuotas pramogų pasaulio žvaigždžių ir reklaminiais plakatais. Už durų esama įvairių butų, pasakojo sutiktas vietos gyventojas, tačiau būstas, į kurį užėjome, tikrai prabanga netviska.
Tačiau žmonės čia gyvena, kai kurie – labai seniai.
Nori sutvarkyti dokumentus
Kaip 15min pasakojo viena iš gyventojų Santa, jų tėvai čia gyveno, o kai kurių ir seneliai. Tačiau dabar ji puikiai suprantanti, kad būtina bent jau dokumentus sutvarkyti.
„Nuo 2016–2017 metų mes čia pradėjome ieškoti pagalbos, kad bent stogą sutvarkytų ar pakeistų. Bet nėra dvaro dokumentų. Yra žmogus Paberžėje, kuris neva turi tuos dokumentus, bet aš nesuprantu, kaip nei seniūnija, nei savivaldybė negali iš jo tų dokumentų išreikalauti. Ta moteris neatidavė į archyvą ir dvaras liko be dokumentų. Man atėjo laiškai, kad čia viskas gerai, bus teismai, viskas spręsis, Turto bankas perduos pastatą savivaldybei, kuri suskirstys patalpas į butus, pakeis stogą, visi laimingai gyvensime. Bet nieko panašaus nesulaukiame“, – pasakojo moteris.
Trečiadienį namo gyventojai pasipiktino iš vieno kaimyno išgirdę, neva jiems teksią kraustytis – kažkas imsis dvaro atnaujinimo, o jiems galbūt savivaldybė suteiks socialinius būstus kur nors Nemėžyje ar Rudaminoje. Tas kaimynas tvirtino apie tai sužinojęs iš Paberžės seniūno.
„Čia ne tik dvaro rūmai, aplink dar namukai dvaro teritorijoje, ištisas kaimas. Mes jau pavargome nuolat važinėti į savivaldybę“, – kalbėjo Šriubiškių dvaro gyventoja, neslėpdama, kad tiek ji pati, tiek kaimynai bijo sulaukti dienos, kai bus, kaip patys sako, „išmesti kaip valkatos“.
Išgirdo paneigimą, bet vis tiek bijo
Todėl kaimynai susiruošė į Vilniaus rajono savivaldybę, ketindami susitikti su savivaldybės administracijos direktore Liucina Kotlovska. Kaip sakė gyventojai, jie norėjo tiesiai išgirsti, ar išties ketinama juos iškraustyti iš Šriubiškių dvaro.
Gyvenam kaip valkatos. Prirašyti Šriubiškių kaime, bet nėra nei namo, nei buto. Viskas erdvėje... Kiek mes važinėjome, kiek bandėme, niekas mūsų negirdi.
Tačiau nesuderintas susitikimas neįvyko, žmonėms buvo pasiūlyta grįžti antradienį per priėmimo valandas. Nenorėdami taip ilgai laukti, jie aplankė Paberžės seniūniją ir iš seniūno išgirdo, kad apie iškraustymą jis tikrai nekalbėjęs, nes tokio plano nėra.
„Išgirdome, kad seniūnas mums padės. Įdomiausia, kad nuvažiavome į savivaldybę, kol grįžome, į mūsų kaimą jau žvyrą vežė, kurio pusę metų prašiau, kad atvežtų ant kelio. Ir medžius tvarkys, sakė. Nežinau, ar čia viskas ims tvarkytis, ne pirmą kartą jau taip“, – didelių vilčių dėl ateities neturi Santa.
Jos teigimu, jeigu pagaliau būtų teisme nuspręsta, kam šis dvaro pastatas priklauso, bent jau ji tikrai norėtų arba nusipirkti, arba bent išsinuomoti savo būstą.
„Mes ir norime, kad taip ir būtų, mes šito ir laukiam, kad jie padarytų, jog mes galėtume išsipirkti, susitvarkyti. Bet viskas stovi vietoje ir niekas negali mums normaliai paaiškinti. Mes pavargome... Mūsų kaimas gražus, bet tiek čia visko darosi“, – skundėsi moteris.
Už elektrą ir šiukšles moka
Santa taip pat kelia klausimą, kad jeigu šis dvaras yra paveldo objektas, kodėl savivaldybė juo visiškai nesirūpina. Esą kiti dvarai, kur niekas negyvena, juk tvarkomi, tačiau šitas paliktas likimo valiai. „Avarinė būklė, o gyvena žmonės, savivaldybė nežiūri“, – guodėsi ji.
Kraustytis iš šio dvaro niekas nenori. Kaip sako Santa, čia gyvena ir jaunų šeimų, ir pagyvenusių žmonių.
„Jaunos šeimos dar kaip nors prisitaikytų, bet čia gyvenam mes, gyveno mūsų tėvai, mūsų tėvų tėvai. Žmonių čia tikrai kaime nemažai, jie įdėjo daug jėgų norėdami kaimą prikelti, aplinką sutvarkyti. Mes savo jėgomis didžiausią tvenkinį iškasėme visi susimetę, mums niekas nepadėjo – nei savivaldybė, nei seniūnija. Šulinį patys tvarkėme. Niekas iš ten nenori išeiti, yra šeimų, kurios nei finansiškai, nei fiziškai negali išsikraustyti, kur jiems eiti? Kaip jie gyvens kokiam Nemėžyje ar Rudaminoje, jeigu jie tuose kraštuose net nebuvę“, – kalbėjo moteris.
Gyventojai dvare nėra nei nuomininkai, nei butų savininkai, kaip patys sako, tiesiog gyvena. Santa tikino, kad jie moka už elektrą, šiukšlių išvežimą, tačiau gyvenamosios vietos dvare deklaruoti negalintys – visi jie gyvena tiesiog Šriubiškių kaime.
Tikėjomės, kad gyvensime visi, sutikome, kad padalins į butus, mokėsime nuomą, o čia, pasirodo, jie mus išmesti nori kaip šunis.
„Gyvenam kaip valkatos. Prirašyti Šriubiškių kaime, bet nėra nei namo, nei buto. Viskas erdvėje... Kiek mes važinėjome, kiek bandėme, niekas mūsų negirdi. Mes savo jėgomis ir tą dvarą tvarkėme, stogą taisėme, ten kai kur atidarai ir langas nukrenta. Tai žmonės patys langus statėsi. Situacija negera, mes prašome pagalbos, nepadeda – patys padarome.
Tas dvaras tikrai gražus, bet jį reikia sutvarkyti, ir ten gyvens normaliai šeimos. Tikėjomės, kad gyvensime visi, sutikome, kad padalins į butus, mokėsime nuomą, o čia, pasirodo, jie mus išmesti nori kaip šunis“, – emocingai kalbėjo gyventoja.
Dėl iškeldinimo sprendimų dar nėra
Vilniaus rajono savivaldybė vis dėlto apie problemą kalba kiek kitaip. Kaip teigiama savivaldybės administracijos Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjos Jolantos Gulbinovič pateiktame komentare, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, buvusio Šriubiškių dvaro rūmų pastatas neturi savininkų.
„Pastatas neįregistruotas nekilnojamojo turto registre. Pastate gyvenančios šeimos neturi jokių pastato nuosavybės dokumentų. Žmonės ten gyvena nuo seno ir, deja, tačiau situaciją pristato visiškai kitaip, negu yra iš tikrųjų.
Yra pradėtos dvaro pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūros. Apie gyventojų iškeldinimą šiuo metu nėra jokių sprendimų.
Suprasdami šio būsto svarbą gyventojams, kad tai jų namai, vykdome reikalingas procedūras, norint šį pastatą perimti savivaldybės nuosavybėn. Yra pradėtos dvaro pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūros. Teismui tą pripažinus bus galima užregistruoti dvarą ir nuosavybės teises į jį Nekilnojamojo turto registre, o po to atlikti būtiniausius remonto darbus ir spręsti klausimą dėl gyventojų įteisinimo. Apie gyventojų iškeldinimą šiuo metu nėra jokių sprendimų“, – teigiama savivaldybės komentare.
Tvirtinama, kad ir seniūnija kiek gali (tiek teisine, tiek finansine prasme) padeda šio namo gyventojams sutvarkyti gyvenamąją aplinką: „2019 metais Paberžės seniūnija užsakė pastato kadastrinius matavimus. VĮ Turto bankas, turintis pirmenybę apskaityti realizuotinus viešojo naudojimo, administracinius ir gyvenamuosius statinius, 2019 m. gegužę leido Vilniaus rajono savivaldybės administracijai apskaityti Šriubiškių dvaro sodybos fragmentų pastatus ir pradėti jų pripažinimo bešeimininkiais procedūras. Iškart buvo pradėta dvaro pripažinimo bešeimininkiu procedūra.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija gali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl dvaro perdavimo Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn tik suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią objektas įtrauktas į Vilniaus rajono savivaldybės apskaitą.“
XIX a. pirmojoje pusėje Šriubiškių dvaro kompleksas priklausė Pisankams, Viškovskiams, Sirvydams ir Kulikauskams.
