Žiniasklaidai išplatintame pranešime nurodo, kad taip pat, apklausos duomenimis, padidėjo teigimai atsakiusių į klausimą, ar gintų Tėvynę, jei šiai kiltų grėsmė. Šiuo metu taip mano beveik pusė apklaustųjų (47 proc.). Prieš metus į tą patį klausimą teigiamai atsakė 4 proc. mažiau respondentų.
„Stipri kariuomenė neįsivaizduojama be visuomenės palaikymo. Augantis visuomenės palaikymas kariuomenei ir pasiryžimas ginti Tėvynę, jei šiai kiltų grėsmė, tiesiogiai susijęs su vykstančia kariuomenės pajėgumų modernizacija ir didėjančiu visuomenės suvokimu apie kylančias grėsmes bei priešiškų jėgų informacinį poveikį", – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Dauguma (74 proc.) respondentų sutinka, kad propaganda ir priešiškas išorinis informacinis poveikis yra grėsmė šalies saugumui. Didžioji jų dalis – 65 proc. – mano, kad Rusijos Federacija sąmoningai daro informacinį poveikį Lietuvos gyventojams, bandydama paveikti jų nuostatas. Praėjusiais metais taip manančių respondentų buvo 7 proc. mažiau.
Apie du trečdalius (64 proc.) tyrimo dalyvių išreiškė pritarimą, kad Lietuvos krašto apsaugos finansavimui būtų skiriama 2 proc. BVP ir 41 proc. respondentų linkę pritarti, kad finansavimas krašto apsaugai iki 2030 m. turi pasiekti 2,5 proc. BVP, kaip tai numatyta 2018 m. rudenį pasirašytame Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų partijų susitarime dėl Lietuvos gynybos politikos gairių.
Visuomenės nuomonės tyrimą Krašto apsaugos ministerijos užsakymu 2018 m. gruodžio 11–22 d. atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai".
