Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotoja A.Bilotaitė neabejoja, kad moterys Lietuvos politikai gali suteikti daugiau skaidrumo, pasitikėjimo, kultūros, empatijos, kompetencijos – daugiau jėgos. Panašios nuomonės laikosi ir konservatorė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė, kuri atviravo, kad su stereotipiniu požiūriu į moterį politikę jai ir pačiai yra tekę susidurti. Vis dėlto, pasak jos, tai būdinga visos Europos politikai, o Lietuvoje bene ryškiausiai pasireiškia sudarinėjant rinkiminius sąrašus – kai kurių partijų lyderių dešimtukuose nerastume nė vienos moters.
„Susilaukus vaiko mūsų dažnai klausia, kaip suderinsi šeimos ir profesinį gyvenimą, tačiau kai susilaukia vaiko ministras Mažeika ar eurokomisaras Sinkevičius, niekas jų nepaklausia – ar sugebėsite suderinti šias pareigas“, – svarstė Seimo kadencijos metu mama tapusi R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Diskusiją moderavusios Agnės Grigaliūnienės paklausta, ar stereotipiškai vyriškame pasaulyje – politikoje – atsidūrusi Seimo narė P.Kuzmickienė visada jaučiasi girdima, ji pabrėžė, kad mūsų visuomenėje apskritai trūksta gebėjimo išklausyti ir pagarbos pašnekovui. Tai ne visada priklauso nuo lyties.
Tikiu, kad moteris lyderė – Ingrida Šimonytė – būtų puiki premjerė.
„Ingrida Šimonyte“, – nė nedvejodama sakė Seimo narė M.Navickienė, paklausta, kokiomis moterimis lyderėmis žavisi labiausiai ir pridūrė: „Aš labai tikiu, kad Lietuva gali žengti didesnį žingsnį atstovavimo prasme. Tikiu, kad moteris lyderė – Ingrida Šimonytė – būtų puiki premjerė ir man pačiai tai padeda surasti daugiau motyvacijos ir eiti į priekį.“
M.Navickienė pastebėjo, kad įkvepiančių moterų pasaulyje yra tikrai ne viena ir iš visų jų galima pasimokyti lyderystės.
„Man labai patinka Jacinda Ardern, – pridūrė I.Šimonytė, – kuri Velykų zuikį pripažino labai svarbiu darbuotoju COVID metu. Tai, kad politikas gali tokį dalyką deklaruoti ir nebijo, kad kažkas iš jo juoksis, kad kažkaip nerimta — man atrodo, kad labai jaukus dalykas ir gražu, kad politikai gali tai daryti. Lygiai taip pat, kaip ir tai, kad gali pripažinti klaidas ar savo ribotumą. Esu pastebėjusi, kad moterims tai lengviau, nes jos neturi „feilo“ baimės, kurią labai dažnai turi vyrai.“
Kuo TS-LKD partijos tikslai ir veikimo metodai skiriasi nuo kairiųjų politinių jėgų? Anot rinkimų sąrašo lyderės, galima kalbėti apie esmines idėjines kryptis: kraštutinius dešiniuosius, kraštutinius kairiuosius bei už valstybės, individo ir bendruomenės dermę pasisakančius ir kraštutinumų nepalaikančius konservatorius: „Bendruomenė – yra tarpinis būvis tarp individo ir valstybės. Ne viską ir nebūtinai privalo spręsti valstybė, daug dalykų mes galime išspręsti kaip bendruomenė.“
Ką politikoje nuveikė TS-LKD moterys?
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, kad pastaruosius metus daugiausiai dirbo Seimo Švietimo komitete, o nuo kadencijos pradžios aktyviai prisideda prie Neįgaliųjų teisių komisijos veiklos. Politikė atkreipė dėmesį, kad kai kalbama apie pagalbą silpnesniems, viskas visada atsiremia į pinigus, tačiau būtina suprasti, kad dažniausiai tai net ne lėšų, o požiūrio klausimas. Kalbant paprastai, jeigu valstybės ištekliai būtų naudojami efektyviau, o negalią turintys asmenys nebūtų nustumiami į visuomenės paraštes – situacija pasikeistų. Politikė sako, kad šioje srityje darbus ketina tęsti.
Seime skaidrumo ir kovos su korupcija srityse besidarbuojanti A.Bilotaitė džiaugiasi, kad per šią kadenciją pavyko priimti pranešėjų apsaugos įstatymą. Šis įstatymas itin svarbus, nes apsaugo tuos, kurie ryžtasi pranešti apie korupciją ar kitus pažeidimus. Anot pašnekovės, tai reikšmingas žingsnis į priekį, skatinantis neužsimerkti prieš korupciją. Beje, politikės pastangomis buvo įtvirtinta atsakomybė už valstybei padarytą žalą. A.Bilotaitė prisiminė, kad dėl to teko nemenkai paplušėti, o dabar svarbiausia – užtikrinti, kad įstatymas tinkamai veiktų.
„Mano didžiausias pasiekimas, – juokavo I.Šimonytė, – priversti Petrą Gražulį ir Naglį Puteikį konstruktyviai dirbti komitete, kuriam vadovauju.“
Surimtėjusi ji pabrėžė, kad nėra viena iš tų Seimo narių, kurie įvairius projektus registruoja vien dėl skaičiaus. Socialinių reikalų ir darbo komitete dirbanti M.Navickienė svarstė, kad viena ar kita pavienė išmoka rimtų problemų nesprendžia. Pasak jos, turime pakeisti mąstymo kryptį ir suprasti, kad išspręsti skirtingų žmonių problemas nėra taip paprasta, būtina galvoti apie socialinių paslaugų prieinamumą pagal individualius poreikius. Tai problema, kuriai sprendimo politikė ieškojo ir šios kadencijos metu, o vienas iš geriausiai žinomų pavyzdžių – įsigaliojusi tvarka, pagal kurią vaiko priežiūros atostogas gali pasiimti ir seneliai, jeigu tik abu tėvai nori grįžti į darbo rinką.
„Labai svarbu suteikti žmonėms kuo daugiau galimybių patiems dirbti ir užsidirbti“, – pabrėžė ji ir pridūrė, kad ne mažiau svarbu užtikrinti tinkamą pensijų indeksavimą – tokį projektą Seimo narė jau yra užregistravusi. Tarp nuveiktų M.Navickienės darbų – iniciatyva dėl tolygesnio vaiko auginimo atostogų paskirstymo tarp tėčių ir mamų.
Ne vieną gerą idėją valdantieji atmetė, o vėliau pateikė kaip savą.
Seime trumpiausiai besidarbuojanti, prieš metus Žirmūnų rinkimų apygardoje socialdemokratų lyderį Gintautą Palucką įveikusi konservatorė P.Kuzmickienė pasakojo, kad tarp jos domėjimosi sričių – veikla Socialinių reikalų komitete. Pasak jos, per šį laiką teko prisidėti prie reikšmingų iniciatyvų, pavyzdžiui, kovoti prieš medikų mobingą gydymo įstaigose ar rūpintis emocine visuomenės sveikata. Beje, politikė stebėjosi, kad ne vieną gerą idėją valdantieji atmetė, o vėliau pateikė kaip savą.
Aplinkos apsaugos komiteto narė A.Gedvilienė, kuri į Seimą išrinkta taip pat prieš metus, pastebėjo, kad žaliaisiais besivadinantys valdantieji valstiečiai šia sritimi nė kiek nesirūpina. Geriausias, bet kartu ir liūdniausias pavyzdys – Aplinkos apsaugos ministro Kęstučio Mažeikos elgesys, toli gražu prasilenkiantis su žaliosiomis idėjomis. Politikei teko prisidėti užkertant kelią ministro įteisintai medžioklei lankais. Tikiuosi, pridūrė, kad pavyks išsaugoti ir Žuvinto rezervatą, kuriam grėsmė kilo po ministro paskelbtų pokyčių. Konservatorė aktyviai dalyvauja siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę ir kovoti prieš neteisėtus veisėjus.
I.Šimonytė: mano didžiausia klaida – palaikyti alkoholio kontrolės įstatymą
Paklausta apie klaidas, padarytas šios Seimo kadencijos metu, konservatorė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė svarstė, kad nepakankamai aiškiai suformulavo savo siūlymus, susijusius su skiepais. Anot jos, TS-LKD kviečia diskutuoti, gilintis į problemą ir ieškoti atsakymų, o ne skatina įvesti privalomus skiepus. A.Bilotaitė sakė, kad buvimas opozicijoje – nelengva užduotis ir jeigu šį kelią tektų eiti dar kartą – politikė būtų aršesnė ir dar daugiau dėmesio skirtų visuomenės telkimui.
TS-LKD sąrašo lyderės manymu, labai trūksta normalaus dialogo su interesų grupėmis. Jos žodžiais kalbant, visad slystame į kraštutinumus: žmonės arba tarnauja interesams arba bando aiškinti, esą jokių interesų negali būti, tačiau turime suprasti, kad kiekviena žmonių grupė, nuo verslininkų iki dviratininkų ar mokytojų, turi interesų.
„Politikų darbas, – paaiškino ji, – tuos interesus derinti taip, kad nenuslystum į nė vieną pusę neproporcingai.“
I.Šimonytės teigimu, jos didžiausia klaida buvo palaikyti alkoholio kontrolės įstatymą, kurio idėja, atrodytų, gera, tačiau įgyvendinimas patyrė fiasko: „Po šio įstatymo priėmimo atsirado žurnalų plėšymas ir įvairūs dalykai, kurie kompromituoja pačią idėją, kad alkoholio, ypač stipraus, vartojimą būtina mažinti, nes tikrai turime problemų, kurias vėliau matome kitais pavidalais, pavyzdžiui, savižudybių, smurto šeimose ar kitais paveikslais.“
„Kodėl taip nusmurgo Lietuvos politika“, – diskusijos dalyvių, prisiminusi šių metų politikų debatus, klausė moderatorė A.Grigaliūnienė. I.Šimonytė paaiškino, kad tai kaina, kurią mokame už demokratiją – teisę pasisakyti ir dalyvauti rinkimuose turi kiekvienas. Pasak jos, debatų kokybė priklauso ir nuo organizatorių, vedėjų ir žanro rėmų. Kalbėdama apie tai, kaip į politiką pritraukti jaunų žmonių, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė pastebėjo, kad priklausymas politinei partijai kai kam atrodo kaip trūkumas, tačiau taip toli gražu nėra. Pasak jos, kiekvienas sau turėtume atsakyti, ar norime prisidėti prie sprendimų priėmimo, ar patogiau užsiimti kuo nors kitu. A.Bilotaitė pridūrė, kad siekdama pritraukti naujų veidų į politiką ėmėsi mentorystės – atsirado TS-LKD jaunimo bendruomenė, iš kurios daug jaunų, dirbti pasiruošusių žmonių prisijungė prie partijos.
Paklausta apie tai, ar yra tekę eiti į kompromisą pačiai su savimi, A.Bilotaitė paaiškino, kad jai svarbiausia elgtis vadovaujantis sąžine bei tikėti tuo, ką darai. Diskusijai artėjant prie pabaigos, aplinkosaugos entuziastė A.Gedvilienė išskyrė skaudžiausias problemas. Tarp jų – visuomenėje vyraujantis požiūris, kad iš gamtos turime imti viską, ką tik įmanoma pamirštant, jog kenkiame patys sau: „Gamtos ištekliai nėra amžini. Jeigu sugebėtume gyventi darnoje, būtų tobula. Mes per mažai vertiname tai, ką turime.“
„Man svarbu, kad žmonės kažkada turėjo drąsos atsistoti už platesnį reikalą negu jų pačių kasdienybė. Taip, jie stojo už savo gyvenimus, už savo artimųjų gyvenimus, bet ir už tai, kad būtų valstybė. Man atrodo, kad tai yra labai svarbu turėti savo valstybę, prisiimti atsakomybę už savo valstybės ateitį“, – prisimindama partizanų istoriją kalbėjo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš TS-LKD rinkimų sąskaitos.
