Eisenoje dalyvavo ir Lietuvoje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Ji sakė esanti dėkinga visiems žmonėms, atėjusiems į eiseną.
„Tai reiškia, kad visi šie žmonės mus palaiko. Tačiau galbūt kas nors negalėjo ateiti ar nežinojo, kad šios eitynės vyksta“, – BNS sakė ji.
Pasak opozicijos atstovės, nors ji norėtų, kad tarptautinė bendruomenė darytų daugiau siekdama paveikti Minsko režimą, svarbios ir vertingos yra visos priemonės, kurių šalys imasi.
„Svarbiausias žingsnis, Aliaksandro Lukašenkos legitimumo nepripažinimas, jau atliktas. Kas liečia sankcijas, manau, kad tai tik pradžia, ir sankcijos turės būti ir bus išplėstos“, – sakė S.Cichanouskaja.
Ji pabrėžė, kad labai svarbu yra ir tai, kad užsienio šalys neremtų režimo finansiškai, nes parama, pasiekianti Baltarusiją šiuo metu, atitenka jėgos struktūroms, smurtu kovojančioms su taikiais protestuotojais.
Paramą išsakė šūkiais ir dainomis
Skambant tokiems kūriniams kaip Viktoro Tsojaus „Peremen“, tapusiais protestų Baltarusijoje simboliu, eisenos dalyviai dainavo drauge bei skandavo įvairius prieš režimą nukreiptus šūkius kaip „Eik lauk su savo OMON'u“, bei „Laisvės!“.
BNS kalbintos eisenos dalyvės sakė, jog joms svarbu išreikšti solidarumą su Baltarusijoje protestuojančiomis moterimis.
„Atėjau čia išreikšti solidarumo su savo žmonėmis Baltarusijoje, nes pati esu baltarusė. Man tai labai svarbu, nes jie yra ten, nesaugūs, o aš esu čia ir galiu laisvai tai išreikšti. Tai puiki proga man parodyti, kad esu su jais“, – sakė 37-erių Juliana Mikolutskaya, Minsko žydų muziejaus direktorė bei studentė.
Ji teigė į renginį atėjusi tiek norėdama išreikšti palaikymą, tiek susipažinti su kitais Lietuvoje gyvenančiais baltarusiais bei pamatyti, kiek žmonių išties palaiko šią šalį.
Studijuoti į Lietuvą atvykusi moteris teigė, kad tai tapo puikiu sutapimu, nes savo šalyje šiuo metu nesijaustų saugiai.
Lietuvoje studijuojanti baltarusė Angelina Pankova sakė, kad, būdama 21-erių, ji nėra mačiusi kito prezidento kaip tik Aliaksandrą Lukašenką.
„Manau, kad ypač naujoji karta yra pasiruošusi pokyčiams. Noriu gyventi demokratiškoje šalyje, kur turėčiau saviraiškos ir žodžio laisvę ir neturėčiau bijoti, kad išėjusią mane sumuš policija“, – kalbėjo ji.
Ji pasakojo, kad į Lietuvą atvyko visai neseniai ir dalyvavo tokiose eisenose gimtojoje Baltarusijoje. Kadangi šiuo metu studijuoja Lietuvoje, jai svarbu išreikšti solidarumą ir palaikymą protestuotojams gimtinėje.
Su istorine Baltarusijos vėliava bei gėlėmis į eiseną atėjusi 50-metė dėstytoja Irmina Matonytė teigė, kad taip solidarizuojasi su prieš diktatūrą Baltarusijoje kovojančioms moterims.
„Aišku, priežastis yra universali – tai yra laisvės troškimas, tai yra kova už europietiškas vertybes, už pripažinimą skirtumų, nes viena yra moterys, bet yra ir kitos mažumos, kurios Baltarusijoje yra represuojamos ir persekiojamos, tai tas solidarumas yra mažiausia, ką mes galime pastoviai reikšti“, – kalbėjo ji.
I. Matonytė apgailestavo, kad Baltarusijoje vis labiau ryškėja, kad situacija atsidūrė akligatvyje.
„Bet vilties kažkiek dar yra ir ją reikia palaikyti“, – pabrėžė moteris, nors ir pridūrė, kad greitų pokyčių tikėtis greičiausiai neverta.
Eiseną organizavo viešoji įstaiga „Dapamoga“, įsteigta Lietuvoje gyvenančių baltarusių, siekiant padėti iš Baltarusijos bėgti priverstiems tėvynainiams.
Organizatoriai teigia savo žygiu norintys priminti, kad Baltarusijoje protesto akcijos prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą nesibaigė, jos vyksta kiekvieną savaitgalį, tik vis mažiau dėmesio joms skiria užsienio žiniasklaida.
Pasak akcijos organizatorių, politiniais sumetimais moterys atleidžiamos iš darbo, prie jų priekabiaujama ir grasinama atimti vaikus, tačiau jos ir toliau protestuoja.
Protesto akcijos Baltarusijoje vyksta nuo rugpjūčio pradžios, kai paskelbta, kad prezidento rinkimus šeštą kartą laimėjo A.Lukašenka. Opozicijos atstovai ir Vakarų valstybės nepripažįsta šių rinkimų rezultatų ir reikalauja naujų, skaidrių, demokratinių rinkimų.
