Tarnybos naujokai, daugiausiai atvykę iš Kauno, Vilniaus ir Alytaus regionų, atliks Sausumos pajėgų Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų, Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų ir Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalionuose. Didžioji dalis šių karo prievolininkų atlikti tarnybą pasirinko savanoriškai ar pirmumo tvarka.
Vilnietis Joris savanoriškai pasirinko tarnybą Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione. Ką tik studijas universitete baigusio vaikino būsimi tarnybos iššūkiai negąsdina, bet prisipažįsta, kad sunkiausia gali būti psichologiškai pradžioje, kai nežinai, ko tikėtis ir kas bus.
„Labai noriu išsiugdyti discipliną, norėčiau geriau sugebėti tvarkyti savo laiką, turėti motyvacijos ir aišku, fiziškai patobulėti. Nors ir sportuoju, bet, manau, ištvermės krūvis bus kitoks nei esu susidūręs“, – atvirauja Joris, linkintis visiems ateinantiems tarnauti sėkmės ir stiprybės.
Tarp gausaus būrio būsimų karių, vykstančių į Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalioną, yra ir 11 merginų, iš kurių Ingrida ir Meda pasidalino mintimis apie jų pasirinkimą ateiti tarnauti į Lietuvos kariuomenę.
Ingrida jau nuo 12 metų norėjo užsivilkti Lietuvos kario uniformą ir savo ateitį susieti su kariuomene. Jos tėtis buvo savanoris ir nuo mažumės ją pripratino prie pratybų ir kariško ritmo. Ingrida tikisi įveikti ją truputį neraminančius karybos mokslus ir tapti profesinės karo tarnybos kare. Medos pagrindinis motyvas vykti į tarnybą – noras išbandyti save. Sunkiausia, Medos manymu, bus ginklo išrinkimas ir surinkimas, valymas, taip pat ir lauko pratybos, taktiniai žygiai. Mėgstanti sportuoti mergina neatmeta galimybės tapti profesionalia kare Lietuvos kariuomenėje.
Karolis ir Edvinas yra du aukštąjį mokslą pabaigę ir dirbantys jaunuoliai, kurių 9 mėnesių tarnyba Lietuvos kariuomenėje neišgąsdino ir nesujaukė jų gyvenimo planų.
„Geros nuotaikos. Niekas negąsdina, nes nėra nieko neįveikiamo. Svarbiausia, kad artimieji nepalūžtų. Tai – eilinis išbandymas, kurį noriu ištverti ir galbūt liksiu kariuomenėje. Būsimos tarnybos lūkesčiai? Noriu pagaliau priprasti bėgioti, fiziškai, psichologiškai sutvirtėti. Noriu atrasti savo ribas, kurias galėčiau perlipti“, – linksmai nusiteikęs kalba Karolis, linkintis visiems tarnybos kolegoms nepalūžti, nes tai tėra tik 9 mėnesiai.
„Išreiškiau pirmumo teisę ir vykstu į Vaidoto batalioną. Iš esmės niekas būsimoje tarnyboje negąsdina, nes manau, kad tiek psichologiškai, tiek fiziškai bus gerai. Artimieji priėmė žinią ganėtinai lengvai, nors ilgesnis išsiskyrimas draugei sukels sunkumų. Linkiu stiprybės, nebijoti ir priimti tai, kaip dar vieną gyvenimo iššūkį“, – teigia šiuo metu banke dirbantis Edvinas.
Devynių mėnesių NPPKT atliekama kariniuose vienetuose pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas. Karo tarnybą pradedantiems kariams bus privalomi trijų mėnesių baziniai kario kursai, kuriuose jie įgis svarbiausių taktikos, inžinerijos, topografijos, rikiuotės, pirmosios medicinos pagalbos žinių, išmoks naudotis ginklais bei jiems bus suformuoti kiti – kariui būtini – pradiniai įgūdžiai.
Jaunųjų karių lauks priesaikos ir tarnybos pabaigos ceremonijos. Po bazinio kario kurso jaunieji kariai bus paskirstyti pagal specialybes ir treniruosis veikti padalinio sudėtyje. Po tarnybos kariai galės pretenduoti į profesinę karo tarnybą arba bus įtraukti į Lietuvos kariuomenės rezervą ir periodiškai šaukiami atnaujinti karinių įgūdžių.
Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – pagrindinis būdas įgyti karybos pagrindus ir tokiu būdu atlikti konstitucinę pareigą pasirengti ginklu ginti Tėvynę, taip pat įgijus karinį pasirengimą atsiras galimybė siekti karjeros Lietuvos kariuomenėje.
