Devintų–dvyliktų klasių moksleiviams bus pasakojama, ką daryti galimos branduolinės avarijos, karinio konflikto atveju. Mokymai rengiami tose ugdymo įstaigose, kurios patektų į Astravo atominės elektrinės radiacijos zoną incidento atveju.
Pirmoji dviejų pamokų trukmės interaktyvi paskaita surengta Vilniaus Užupio gimnazijoje.
„Pradžioje mes paskaitome teoriją, kas yra civilinė sauga, kokie yra svarbiausi žingsniai – tai trunka apie 20 minučių. Per likusį pamokos laiką pristatome gyvai išvykimo krepšį, papasakojame, kodėl svarbu tokį turėti namuose kiekvienam“, – žurnalistams pirmadienį sakė Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdybos atstovas Donatas Gurevičius.
„Vėliau visos pamokos metu demonstruojami virtualios realybės akiniai, kuriuose yra pavaizduojamas radiacinės pavojaus atvejis kažkokioje išskirtinėje namų aplinkoje“, – pridūrė jis.
Užsidėję virtualios realybės akinius, moksleiviai kambaryje turi rasti tam tikrus daiktus.
„Pavyzdžiui, radijo imtuvą. Jis suveikia ir išgirstame Juozo Šalkausko balsą, kuris skelbia apie radiacinį pavojų. (...) Langai aktyvuojasi, juos reikia uždaryti, durys – jas taip pat reikia uždaryti“, – pasakojo ekspertas.
Kaip BNS nurodė Vidaus reikalų ministerija (VRM), šis edukacinis projektas kainavo per 80 tūkst. eurų, jis yra informacinės civilinės saugos kampanijos „Esame komanda – turime planą“ dalis.
Siekiama integruoti į ugdymo procesą
Pasak ministrės Agnės Bilotaitės, visuomenėje dar trūksta supratimo, kaip elgtis nelaimių metu.
VRM duomenimis, tik penktadalis (18 proc.) Lietuvos gyventojų turi susiruošę išvykimo krepšį, o šeimos planą, kaip elgtis nelaimės metu, su artimaisiais yra aptarę 15 proc. gyventojų.
Būtiniausių atsargų – maisto, vandens, vaistų, higienos priemonių – 72 valandoms pasiruošę turi pusė šalies gyventojų.
„Tikimės, kad mokiniai, kurie gaus šios informacijos, parėję namo tą informaciją skleis savo artimoje aplinkoje: savo tėvams, savo seneliams, savo draugams“, – kalbėjo ministrė.
Ji pabrėžė, kad projektas ateityje galbūt bus tęsiamas ir kitose Lietuvos mokyklose.
A.Bilotaitė teigė suprantanti, kad vien vienkartinis mokymas nėra pakankamas, todėl siekiama pasirengimą civilinėms grėsmės integruoti į pamokų turinį.
„Tikrai mums labai svarbu, kad atsirastų tam tikros integruotos dalys civilinės saugos mokymo programoje. Dirbame su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kad tai atsirastų. Atsirastų skirtinguose dalykuose“, – sakė ministrė.
„Tai turi būti nuoseklus darbas“, – pridūrė ji.
Savo ruožtu D.Gurevičius teigė, kad didžioji dalis pasirengimo ekstremalioms situacijoms medžiagos yra integruota į gyvenimo įgūdžių programą.