Tą numato Užsienio reikalų, Krašto apsaugos, kitų ministerijų ir institucijų rengiamas Lietuvos santykių su Vokietija strateginių gairių projektas.
Dokumente numatyti ne tik bendri projektai gynybos, ekonomikos srityse, ryšio su Vokietijos žemėmis stiprinimas, bet ir vokiečių kalbos, kultūros ir medijos populiarinimas Lietuvoje.
Panašią strategiją santykiams su Jungtinėmis Valstijomis Vyriausybė patvirtino šių metų gegužę.
„Sėkmingas gairių įgyvendinimas reikš daugiau Vokietijos Lietuvoje ir daugiau Lietuvos Vokietijoje“, – rašoma vis dar derinamame dokumente, su kuriuo susipažino BNS.
Jame teigiama, kad Lietuvoje dislokuojama Vokietijos brigada reikšmingai prisidės prie dvišalių santykių stiprinimo.
„Šią didžiausią po Šaltojo karo pabaigos Vokietijos užsienio politikos transformaciją, taip pat ir jos simbolį – apsisprendimą dėl brigados dislokavimo Lietuvoje – reikia išnaudoti ir kaip dvišalių santykių kitose srityse katalizatorių. Tai strateginė galimybė Lietuvai“, – rašoma projekte.
Anot projekto autorių, brigados dislokavimas kuria naujas galimybes tolesniam bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje stiprinimui, ypač kalbant apie ginkluotės ir įrangos įsigijimo projektų plėtrą, Vokietijos investicijų į Lietuvos gynybos pramonę skatinimą.
„Matant, kas vyksta Vašingtone, vokiečiai tampa pozityviai dominuojančia jėga Europos Sąjungoje ir europiniame NATO pilioriuje. Mūsų interesas, kad jie imtųsi dar aktyviau tos lyderystės, ypač gynybos srityje“, – BNS sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Šią savaitę santykių su Vokietija strateginės gairės svarstytos jo vadovaujamame komitete.
„Mums reikia įsitikinti, kad ta lyderystė gali būti pozityvi“, – teigė politikas.
„Patraukti Vokietiją į mūsų pusę“
Strategijoje norima įtvirtinti praktiką vykdyti reguliarius tarpvyriausybinius susitikimus, skatinti reguliarius aukščiausių pareigūnų vizitus, ministerijų ir kitų institucijų bendradarbiavimą, taip pat nuolat konsultuotis aktualiausiais užsienio politikos klausimais.
„Kiekviena ministerija, institucija galėtų surasti savo ryšį su Vokietija ir patraukti Vokietiją (...) į mūsų pusę. Tokiu būdu mažai valstybei, radus išėjimą į esmines sostines, tiesiog lengviau bus Briuselyje didžiuosiuose Europos Sąjungos (ES) ir NATO susitikimuose, nes mes turime asmeninį ryšį“, – teigė Ž. Pavilionis.
Projekte nurodoma, kad Lietuva sieks Vokietijos poziciją ES plėtros atžvilgiu paversti palankesne, taip pat sieks, kad Berlynas skirtų didesnę finansinę ir karinę pagalbą Ukrainai, suteiktų daugiau paramos Ukrainos siekiui įstoti į Bendriją.
Strategijoje numatytas glaudesnis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Vokietijos partijų, ryšių mezgimas Vokietijos parlamente – Bundestage.
Ž. Pavilionis iškėlė mintį, kad prie Bundestago galėtų būti priskirtas ir Seimo atstovas, tokia pozicija yra įsteigta prie JAV Kongreso.
„Bundestagas yra vienas iš galingiausių Europos parlamentų, kuris lemia Vokietijos pasirinkimus saugumo ir gynybos srityje. (...) Mūsų atstovė Kongrese dirba fantastiškai, dėl to mes tokią įtaką Kongrese šiuo metu turime. Sš iškėliau klausimą, ar nereikėtų tos įtakos visoms politinėms jėgoms padidinti Bundestage“, – kalbėjo konservatorius.
Strategijos projekte taip pat matyti, kad Lietuva nori ne tik didesnių Vokietijos gynybos pramonės investicijų, planuoja ir naujus karinius įsigijimus iš vokiečių gamintojų, bet ir nori stiprinti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo, atsparumo hibridinėms grėsmėms ir dezinformacijai srityse.
Nori glaudesnio ryšio su Vokietijos žemėmis
Strateginėse gairėse reiškiamas noras stiprinti ryšį su Vokietijos federacinėmis žemėmis, svarstoma galimybė jose steigti naujus generalinius konsulatus ar ekonomines atstovybes per artimiausius dešimtmečius.
„Žymiai lengviau prieiti prie vokiečių esminių egzistencinių sprendimų žemėse nei Berlyne, ten durys tau atsidaro žymiai lengviau. Mums turėti tą atstovavimą, užmegzti ryšius su žemėmis, kurios kartais yra Lietuvos dydžio, yra labai svarbu“, – kalbėjo URK pirmininkas.
„Ryšiai su tomis žemėmis, įskaitant ir politinius, ir ekonominius labai svarbūs“, – pridūrė jis.
Strategijoje daug vietos skirta ir ekonominių ryšių stiprinimui, norima pritraukti Vokietijos investicijų į Lietuvos gynybos pramonę, gyvybės mokslų technologijas, stiprinti bendradarbiavimą su Vokietijos elektronikos, automobilių pramone.
Projekte numatyta ir galimybė pritraukti į Lietuvą vokiško kapitalo komercinį banką, investicinius fondus, draudimo įmones.
Norima gerinti ir susiekimo su Vokietija galimybes, didinti skrydžių į svarbiausius Vokietijos ekonominius centrus skaičių, skatinti reguliariųjų maršrutų ir krovinių srautų formavimąsi kroviniams gabenti bei keleiviams vežti, plėtoti Klaipėdos ir Vokietijos jūrų uostų bendradarbiavimą, pritraukti Vokietijos investicijų Klaipėdos Pietinio uosto infrastruktūros projektui.
Vilnius taip pat mato galimybę intensyviai su Berlynu bendradarbiauti žaliojo vandenilio technologijų vystymo, infrastruktūros plėtros bei galimo eksporto srityse.
„Nuo 2050-ųjų Lietuvai planuojant žaliojo vandenilio gamybos perteklių ir esant veikiančiam Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriui, Vokietija, kurioje prognozuojamas atsinaujinančiosios energijos išteklių trūkumas, gali tapti Lietuvoje gaminamo vandenilio ir išvestinių vandenilio produktų – žaliųjų sintetinių degalų, metanolio, amoniako, sintetinio metano ir kitų – eksporto rinka“, – rašoma dokumente.
Daugiau vokiečių kalbos ir kvietimas grįžti
Planuose – ir turizmo skatinimas, norima organizuoti rinkodaros kampanijas Vokietijoje, investuoti į turizmo infrastruktūrą Lietuvoje – informacija vokiečių kalba turistinėse vietovėse, gidų vokiečių kalba rengimas, turizmo, ypač sveikatinimo, paslaugų teikimas vokiečių kalba.
Strategijoje iškeltas uždavinys, kad per ateinančius penkerius metus vaikų, besimokančių vokiečių kalbos, skaičius padidėtų ne mažiau kaip iki 30 proc., ministerijų ir institucijų puslapiai būtų išversti į vokiečių kalbą.
Taip pat norima paskatinti vokiškų televizijos ir radijo kanalų transliacijas Lietuvoje.
Dokumente atsigręžiama ir į Vokietijoje gyvenančius išeivius iš Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos bei jų palikuonis.
URK narys Emanuelis Zingeris pasiūlė į strategiją įrašyti kvietimą jiems atvykti į Lietuvą.
„Aš pasiūliau į šitą deklaraciją įtraukti ir humanitarinį gestą (...) pakviesti vokiečius, kurie buvo Rytų Prūsijos gyventojai ar buvo Lietuvos piliečiais iki karo, grįžti į Lietuvą“, – BNS sakė E. Zingeris.
„Bent pasakyti deklaracijoje, kad mes laukiame senųjų mūsų piliečių, kurie gyveno Klaipėdoje, šalia Klaipėdos šimtmečiais“, – pridūrė jis.
Politikas teigia, kad šis kvietimas būtų skirtas tiek į Vokietiją pasitraukusiems lietuviams, tiek vadinamiesiems lietuvininkams, tiek Klaipėdos krašte ar Mažojoje Lietuvoje gyvenusiems vokiečiams.
Pasak jo, išeivių ir jų palikuonių tarpe reikia sustiprinti „nostalgijos elementą“.
„Mes turime šimtmečių vokiškos kultūros palikimą palikimą lietuviškuose Rytprūsiuose, tad turėtume sustiprinti tą ryšį bendruoju pakvietimu, (...) kad laukiame ne tik dviem dienom atvykstant pasivažinėti dviračiais po Kuršių neriją ar stabtelint Klaipėdos senamiestyje“, – sakė E. Zingeris.
Lietuvos santykių su Vokietija strateginių gairių projektą vis dar derina ministerijos ir institucijos, galutinai parengtą dokumentą dar turės patvirtinti Vyriausybė.
Abi šalys gynybos srityje aktyviai bendradarbiauja nuo 2017 metų, kai Vokietija ėmėsi vadovauti Lietuvoje dislokuotam NATO batalionui. Lietuva iš Vokietijos pirko daug karinės įrangos.
Pernai Berlynas įsipareigojo Lietuvoje iki 2027 metų nuolat dislokuoti karių brigadą.
