Raudonų savivaldybių mažėja…
Kad epidemiologinė situacija Lietuvoje tariamai gerėja, paskelbė tinklaraštininkas, savo mintimis socialiniame tinkle „Facebook“ besidalijantis paskyroje „Nepatogi tiesa“.
Antradienį čia pasirodė žinia, kurią esą ignoravo žiniasklaidos priemonės: „Šiandien yra TA diena, kai daugiau nei pusėje Lietuvos savivaldybių savaitinis naujų viruso atvejų pokytis nebedidėja.
Ką tai reiškia? Tai, kad pusėje Lietuvos užsikrėtusiųjų augimas SLOPSTA. Pasiekėme piką ir leidžiamės žemyn. Tikėtina, kad šventės bus ramios.
Ar matėte kur nors tai parašyta antraštėse? Ar kuri nors televizija nuo to pradėjo savo žinias? Tai – oficiali statistika, aptinkama tame pačiame Statistikos departamento puslapyje, kaip ir atvejų ir mirčių skaičius.“
Žemiau buvo pridėta nuoroda į Statistikos departamento skelbiamą informaciją apie naujų COVID-19 atvejų dinamiką per pastarąsias 7 dienas.
Trečiadienį ten skelbiamas žemėlapis dar žalesnis (ši spalva reiškia, kad ligos plitimo augimas slopsta). Raudonų savivaldybių (kur naujų užsikrėtimų pastarąją savaitę vis daugėjo) liko tik 22, visos likusios – žalios.
Diena anksčiau žalios buvo tik maždaug pusė savivaldybių, kitur dinamika buvo neigiama arba nekito.
… bet visa Lietuva pajuodo
Tačiau vien dėl to vienareikšmiškos išvados, esą pandemijos pikas jau pasiektas ir situacija gerėja, daryti negalima.
Gyvename sąlygomis, kai priešas yra ne ginkluotos pajėgos, o velniškai gerai prisitaikantis virusas, keliaujantis pačiais įvairiausiais mūsų kasdienybės greitkeliais.
Virš šio žalio ir raudono žemėlapio galima rasti kitą, kuriame visos savivaldybės nuspalvintos juodai. Tai reiškia, kad jau visur Lietuvoje naujų atvejų skaičius per pastarąsias 14 dienų viršijo 500, o teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias 7 dienas sudarė bent 10 proc.
Ignalinos rajono savivaldybė kurį laiką buvo vienintelė, nepatekusi į prasčiausią – juodą – zoną epidemiologiniame žemėlapyje. Bet sekmadienį ir ji nusidažė juoda spalva.
Tiesa, ten toliau laikosi geriausia epidemiologinė padėtis – 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 594,4 (antradienį buvo 537,9, o vos prieš kelias dienas dienas – tik 509,8) naujo užsikrėtimo.
Prasčiausia situacija išlieka Klaipėdos miesto savivaldybėje, čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 2 150,9 atvejo (antradienį šis rodiklis siekė 2 076,4).
Naujausiais duomenimis, visoje Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 1 385,4 (kiek mažiau nei savaitgalį, kai buvo 1 449,8 atvejo). Tačiau tyrimų su teigimu rezultatu dalis paaugo nuo 15,1 proc. iki 20,1 proc.
Praėjusią parą šalyje buvo patvirtinti 2 032 nauji užsikrėtimai koronavirusu, mirė 32 žmonės. Pastarosios savaitės vidurkis parai siekia 2 707 atvejus, bet naujų atvejų pokytis per šį laiką, palyginti su ankstesnėmis 7 dienomis, yra neigiamas ir sudaro 4,2 proc.
R skaičius, kuris rodo pandemijos pagreitį, siekia 1,2. Tai reiškia, kad 100 užsikrėtusių žmonių gali užkrėsti 120 kitų, o šie virusą toliau perduos vidutiniškai 144 kitiems.
Statistika džiaugtis neleidžia
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį nesiryžo spėti, kada pasieksime atvejų piką, nors, anot jo, „Vakarų Lietuvoje, Klaipėdos regione, tam tikro stabilizavimosi požymių yra“.
Jo teigimu, per pastarąsias dvi savaites „pavyko stabilizuoti situaciją reanimacijose“. Anot ministro, tai irgi tam tikras sveikatos apsaugos sistemos rodiklis.
Panašiai prieš kelias dienas kalbėjo Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius. „Kada mes pasieksime atvejų piką, nelabai aišku, čia – pagrindinis klausimas.
Tikimės, kad artimiausiu laiku, bet greičiausiai net ir pasiekus susirgimų atvejų piką, mes neturėsime labai greito kreivės mažėjimo. Ir todėl turime būti pasiruošę, taip pat koncentruojamės į tai tam, kad nesumažintume mūsų pastangų kovai“, – sakė jis.
Kad dėl gerėjančios situacijos džiaugtis per anksti, rodo ir kita statistika, pavyzdžiui, sergančiųjų skaičiaus augimo, lovų užimtumo, koronaviruso plitimas tarp vaikų.
Mirčių – jau 5 mln.
Visai šaliai atsidūrus juodojoje zonoje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė įspėjo, kad tai yra prastas ženklas.
„Ta juoda – ne tik spalva, – savo paskyroje „Facebook“ rašė ji. – Tai – blogiausias ženklas apie tai, ko labiausiai bijojau nuo pat pandemijos pradžios. Ši juoda reiškia, kad nuo šiol kiekviena mūsų savivaldybė yra pavojaus zonoje, dažnas gyvenantis joje – potencialus mūsų priešo – COVID-19 auka.
Ir šios tragedijos kaltininkai – ne piktas kaimynas ar priešas iš už jūrų marių, o tik mes patys. Maža to, ta juoda reiškia ir kai ką kito, apie ką kol kas mažai kalbama. Tai galimas sveikatos apsaugos sistemos paralyžius, reiškiantis ir perteklines mirtis.
NVSC specialistė šiandieninį gyvenimą palygino su gyvenimu karo metu ir paragino pradėti elgtis kitaip, išmokti gyventi, kai virusas yra ne kažkur, o prie mūsų namų slenksčio.
„Gyvename sąlygomis, kai priešas yra ne ginkluotos pajėgos, o velniškai gerai prisitaikantis virusas, keliaujantis pačiais įvairiausiais mūsų kasdienybės greitkeliais – nuo mokyklos suolų, biurų patalpų oro, parduotuvių lentynų, treniruočių ar koncertų salių, prekybos centrų vežimėlių ar benzino kolonėlių čiaupų.
Šis priešas – tai velniškas užkratas, daužantis visą pasaulį jau antrus metus, sėjantis mirtis nuo Italijos, JAV, Izraelio ar Lietuvos. Bet jį galima įveikti, kaip jau įveikėme anksčiau. Tai padaryti galime ir turime tik mes patys. Tam nereikia ginklų, bet reikia šalto ir sveiko proto.
Kartu R.Lingienė priminė įvairius patarimus, kaip reikėtų saugotis koronaviruso, ir paragino žmones skiepytis.
Nepraėjus nė dvejiems metams nuo koronaviruso pandemijos pradžios, oficialiai patvirtintų šios ligos aukų skaičius viršijo 5 mln., pirmadienį pranešė JAV veikiantis Johno Hopkinso universitetas. Iki šiol pasaulyje nustatyta daugiau kaip 246 mln. šios infekcijos atvejų.
Daugėjo protrūkių
Nors paskutiniąją spalio savaitę, kaip rodo NVSC epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys, COVID-19 protrūkių kreivės kilimas buvo nuosaikus ir siekė mažiau nei 10 proc., bendras aktyvių protrūkių skaičius perkopė tūkstantį (savaitę prieš tai buvo 965 aktyvūs protrūkiai).
Nesinori gąsdinti, bet galime susidurti su situacija, kai ligoninėse medikams reikės rinktis, kieno gyvybę gelbėti, kuriam pacientui suteikti viltį.
Nepalanki tendencija protrūkių žemėlapyje stebimos jau 15 savaičių iš eilės, rašoma pranešime spaudai.
„Esame labai rimtoje rizikos zonoje, – jame cituojama NVSC gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė. – Šiuo metu visa jėga artėjame prie situacijos, kai ne mes valdysime grėsmes, bet grėsmės valdys mus.
Ir visiškai nesvarbu, kokias pastangas dės medikai ligoninėse, kokias pastangas dėsime mes – visuomenės sveikatos specialistai. Nesinori gąsdinti, bet galime susidurti su situacija, kai ligoninėse medikams reikės rinktis, kieno gyvybę gelbėti, kuriam pacientui suteikti viltį. Ir tikriausiai nė vienas nenorėtume būti tas, kuriam teks pasiduoti be galimybės kovoti.“
43-ąją metų savaitę daugiausia aktyvių protrūkių – 730 – epidemiologai fiksavo ugdymo įstaigose, tačiau susijusių pirminių atvejų skaičius daugumoje iš jų neviršija 10 atvejų.
Pastebimas augimas pastebėtas ir gamybos sektoriuje – buvo užregistruotas 61 aktyvus protrūkis (40 proc. daugiau nei prieš savaitę).
Prekybos, statybų, paslaugų, žemės ūkio įmonėse taip pat daugėjo aktyvių COVID-19 ligos protrūkių, tačiau augimas siekė nuo kelių iki keliolikos procentų.
Daugiau aktyvių protrūkių nustatyta ir gydymo bei socialines paslaugas teikiančiose įstaigose. O maisto pramonės sektoriuje registruotų aktyvių protrūkių skaičius nepakito – užfiksuota 16 aktyvių protrūkių.
Vienintelė sritis, kur praėjusią savaitę buvo palankių tendencijų – logistikos ir transporto sektorius. Šiose įmonėse registruoti keturi aktyvūs protrūkiai, kai prieš savaitę jų buvo penki.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
