Politinės partijos narių skaičių ministerijai turi pateikti dukart per metus.
Kovo 1 dienos duomenimis, „darbiečių“ getose yra 23 tūkst. 105 nariai, jos narių per pusmetį sumažėjo dviem šimtais. Valdančioji Socialdemokratų partija turi 22,3 tūkst. narių. Per pusmetį socialdemokratai savo narių skaičių išaugino maždaug puse tūkstančio.
Opozicijoje esantys Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai turi 14 tūkst. 921 narį, palyginti su praėjusio pusmečio duomenimis, jų skaičius išaugo beveik 650 narių.
Partija „Tvarka ir teisingumas“ turi 13 tūkst. 732 narių, „tvarkiečių“ gretos per pusmetį padidėjo 300 narių. Liberalų sąjūdis turi 6 tūkst. 732 narių, jų skaičius per pusmetį išaugo beveik 700 narių. Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) turi 4 tūkst. 298 narius, jų skaičius, palyginti su praėjusio pusmečio duomenimis, beveik nesikeitė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turi 3 tūkst. 91 narį, Lietuvos liaudies partija – 2 tūkst. 689 narius, Lietuvos žaliųjų partija – 2 tūkst. 214 narių, Emigrantų partija – 2 tūst. 161 narį, „Drąsos kelias“ – 1 tūkst. 822 narius, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 1 tūkst. 607 narius.
Iš viso šiuo metu Lietuvoje registruota 41 partija, bet keturios faktiškai nebevykdančios veiklos jau likviduojamos. Taip pat esama partijų, kurios pastaruoju metu šalies politiniame gyvenime nebesirodo, jos nepateikė ir duomenų apie savo narių skaičių, pavyzdžiui, Lietuvos humanistų partija, Tautos pažangos partija, Lietuvos socialinio teisingumo sąjunga, Lietuvos žmonių partija, Lietuvos reformų partija.
Seimas prieš porą metų nustatė didesnius reikalavimus partijoms dėl narių skaičiaus – jų privalu turėti ne mažiau kaip 2 tūkst., bet iki šių metų pabaigos nukėlė šio straipsnio įsigaliojimą. Iki to laiko partija turi turėti ne mažiau kaip tūkstantį narių.
Pagal naująją tvarką, partijos narių sumažėjus daugiau nei įstatymų leidžiamas minimumas, partija likviduojama Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu ji pati per 6 mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria partijos reorganizuoti ar pertvarkyti.