Audito „Asmenų su negalia socialinė integracija“ rezultatus Valstybės kontrolė pristatė antradienį.
„Audito tikslas buvo įvertinti, ar asmenims su negalia sudarytos galimybės savarankiškai gyventi bendruomenėje, visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir integruotis į darbo rinką“, – sakė Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Neringa Raglienė.
Dirbančiųjų nepadaugėjo
Pasak Valstybės kontrolės, 2019 metais 8 proc. šalies gyventojų turėjo negalią – daugiau kaip 200 tūkstančių asmenų.
Kaip sakė N.Raglienė, finansinei paramai, paslaugoms ir socialinei pagalbai valstybė išleidžia apie 1 mlrd. eurų. 80 procentų šių lėšų tenka išmokoms ir kompensacijoms.
„Tačiau jos neapsaugo žmonių nuo skurdo, jei nenaikinamos socialinės kliūtys“, – pabrėžė Valstybės kontrolės atstovė.
Tačiau jos neapsaugo žmonių nuo skurdo, jei nenaikinamos socialinės kliūtys.
Didžioji asmenų su negalia dalis – 158 tūkstančiai – pernai buvo darbingo amžiaus. Tačiau dirbo tik 29 procentai jų, šis skaičius per pastaruosius penkerius metus nepadidėjo.
„Ne visi nedirbantys asmenys su negalia įsitraukia į užimtumo remiamą sistemą“, – pažymėjo N.Raglienė.
Kaip rodo audito rezultatai, dėl pagalbos įsidarbinant kiekvienais metais į Užimtumo tarnybą kreipiasi tik 7 proc. (11 tūkst.) darbingo amžiaus asmenų su negalia.
Pasak N.Raglienės, jiems teikiamų užimtumo paslaugų yra nepakankamai.
Kaip rodo Valstybės kontrolės auditas, atviroje rinkoje dirbančių asmenų dalis per paskutinius metus sumažėjo iki 22,6 proc.
N.Raglienė nurodė, kad valstybės pagalba labiau orientuota į uždarą darbo rinką. 82 proc. lėšų, skirtų asmenų su negalia užimtumo rėmimui, iš 40 mln. eurų buvo skirta socialinėms įmonėms, kuriose dirbo 3 kartus mažiau asmenų nei atviroje darbo rinkoje. 
Nė vienos pritaikytos transporto priemonės
Valstybės kontrolė nurodo, kad audito metu nustatyta, jog dalis asmenų su negalia negauna individualius poreikius atliepiančių kompleksinių paslaugų, nes pagalbos poreikiai nustatomi skirtingose institucijose, veiksmų koordinavimas ir keitimasis informacija tarp jų nevyksta, nestebima, ar teikiama pagalba padeda gyventi savarankiškai.
Audito metu atlikto atvejo tyrimo rezultatai rodo, kad tik 13 proc. asmenų, kuriems buvo nustatytas pagalbos poreikis, savivaldybėse gavo specialiąsias paslaugas.
35 proc. asmenų su negalia pagalbos nesikreipė ir savivaldybės neturėjo informacijos apie juos.
Savivaldybių pateikti duomenys rodo, kad daugiau nei pusė jų (32) neužtikrina, kad bent 30 proc. viešųjų pastatų, kuriuose teikiamos socialinės, švietimo, sveikatos ir kultūros paslaugos, būtų pritaikyti žmonėms su negalia.
34 savivaldybėse neįgaliesiems nebuvo pritaikyta nė viena viešojo transporto priemonė.
34 savivaldybėse neįgaliesiems nebuvo pritaikyta nė viena viešojo transporto priemonė.
Penkiuose didžiuosiuose miestuose prieinamumas didėja ir siekia 56 proc. Valstybės kontrolės auditas parodė, kad kitose savivaldybėse transportas atnaujinamas lėtai ir prieinamumas siekia tik 12 proc.
Valstybės kontrolės auditas parodė, kad valstybės ir savivaldybių internetinės svetainės asmenims su negalia turi būti pritaikytos iki 2020 metų rugsėjo mėnesio, tačiau 2019 metų jų buvo pritaikyta tik 3,4 proc., o mobiliųjų programų pritaikymas nevertintas.
Situacija negerėja
Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas Ričardas Dubickas teigė, kad nedaug viešojo transporto priemonių yra pritaikytų negalią turintiems žmonėms.
Dėl to jiems sunku judėti. O jeigu žmogus negali nuvykti iki darbo vietos ir sugrįžti iš jos, tai apriboja galimybes dirbti.
Be to, R.Dubickas minėjo, kad judėjimo negalią turintys žmonės dažnai tiesiog negali patekti į pastatus, nes jie tam nepritaikyti.
„Regionuose apskritai infrastruktūra praktiškai nulinė“, – pabrėžė R.Dubickas.
Jo teigimu, situacija dėl to negerėja.
Estijos pavyzdys
Valstybės kontrolieriaus Mindaugo Macijausko teigimu, trečdalis negalią turinčių asmenų patiria skurdo riziką.
Šis rodiklis 10,7 procentinio punkto didesnis nei bendras skurdo rizikos lygis (20,6 proc.).
M.Macijauskas aiškino, kad tokiam atotrūkiui mažinti svarbi individuali kompleksinė pagalba ir žmonėms su negalia pritaikyta aplinka.
Tačiau Valstybės kontrolės audito rezultatai parodė, kad neįgaliesiems nepakankamai užtikrinamos galimybės gyventi savarankiškai bendruomenėje ir pagal poreikius gauti individualias paslaugas.
Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė teigė, kad audito tikslas buvo pasižiūrėti, kaip negalią turintis žmogus gali savarankiškai veikti.
Jos nuomone, kas labiausiai liūdina ir kur Lietuvoje reikėtų daugiausiai pasistengti – žmonių su negalia skurdas, kurio rodiklis yra gerokai didesnis nei vidutinio skurdo šalyje.
„Vienas iš būdų tą skurdą mažinti – tikrai maksimaliai tiems žmonėms, kurie yra darbingo amžiaus, padėti integruotis į darbo rinką ir turėti tuos darbus. Deja, Lietuvoje tas procentas, kaip jau ir minėta, – 29. Tai – mažiau negu trečdalis žmonių darbingo amžiaus įsidarbina. Galbūt ne visi gali, ne 100 procentų turėtų būti. Šioje vietoje norėtųsi paminėti Estiją, kuri prieš penkerius metus turėjo labai panašų procentą ir atlikusi reformą, pakeitusi savo sistemą asmenų su negalia įdarbinimo, šitą procentą padidino iki 40 procentų“, – akcentavo Ž.Simonaitytė.
Vienas iš būdų tą skurdą mažinti – tikrai maksimaliai tiems žmonėms, kurie yra darbingo amžiaus, padėti integruotis į darbo rinką ir turėti tuos darbus.
Daug priežasčių
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė pripažino, kad su Valstybės kontrolės audito išvadomis negalima nesutikti.
Ji aiškino, kad yra daug priežasčių, kodėl palyginti nedaug darbingo amžiaus neįgaliųjų turi darbą.
„Vienas dalykas, jeigu neišeini iš namo, tai apie kokį darbą mes galime kalbėti? Nes nepritaikyta yra tiesiog žmogaus vieta, kur jis gyvena. Jeigu aš net neįlipu į visuomeninį transportą, aš negaliu tos darbo vietos pasiekti. Tai yra vienos kliūtys. Kitos kliūtys iš tikrųjų yra. Atvira darbo rinka, darbdaviai irgi turi būti pasiruošę, motyvuoti. O tas motyvuotumas pasireiškia, kad reikia skirti laiko papildomai, reikia paruošti galimai darbo vietą, nes vis tiek negalia kalba apie tai, kad yra kažkokie specialieji poreikiai, kuriuos reikia pirmiausia patenkinti“, – kalbėjo V.Augienė.
Be to, jos nuomone, neveikia ir finansinė darbo skatinimo sistema.
Klausiama, kodėl liūto dalį paramos žmonių su negalia užimtumo rėmimui skiriama socialinėms įmonėms, V.Augienė aiškino, kad Seimui buvo teikiama įstatymo pataisa, kuria siūlyta atsisakyti tokios rūšies subsidijavimo, bet pasirinktas tarpinis variantas.
„Šiandien yra va tokia situacija. Aš manau, kad tos diskusijos dar nebaigtos ir daugiau bus nukreipiama lėšų į atviros rinkos vietų palaikymą ir subsidijavimą“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.
Susisiekimo viceministras Vladislovas Kondratovičius pripažino, kad savivaldybėse viešasis transportas daugiausia neatitinka reikalavimų.
„Kur yra miestai, yra naujesnis autoparkas, galbūt yra geresnė situacija. Bet, jeigu paimsime rajonų savivaldybes, situacija yra prasta“, – sakė jis.
Kur yra miestai, yra naujesnis autoparkas, galbūt yra geresnė situacija. Bet, jeigu paimsime rajonų savivaldybes, situacija yra prasta.
V.Kondratovičius aiškino, kad norima pasirašyti susitarimą su savivaldybėmis, galbūt – verslu dėl to.
Susisiekimo viceministro teigimu, tikslas yra iki 2026 metų 20 procentų padidinti viešojo transporto prieinamumą.
