Apie tai, kad šiais mokslo metais minėti moksleiviai į klases negrįš, pranešė Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių savivaldybės, Kauno ir Panevėžio savivaldybių atstovai BNS informavo dar svarstantys šią galimybę su mokyklų bendruomenėmis, bet iš nuotaikų mato, jog grįžti dėl įvairių priežasčių nenorima.
Kaip BNS informavo Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), apklausus šalies savivaldybes, tik šešios jų informavo jau apsisprendusios moksleivius grąžinti į suolus, o be didmiesčių, dar trys šiais mokslo metais kontaktinio ugdymo penktokams-vienuoliktokams žada nebeatnaujinti.
Atsakymus pateikė du trečdaliai iš 60-ies šalies savivaldybių.
Laukia Vyriausybės paaiškinimų, tėvų atsakymų
Kaip BNS informavo LSA atstovė spaudai Indrė Vilūnienė, apie grąžinamus moksleivius pranešė Švenčionių, Kaišiadorių, Kretingos, Panevėžio, Plungės rajonų bei Birštono savivaldybės.
Dauguma jų ketina dalį minėtų klasių moksleivių grąžinti jau nuo gegužės 10-osios, kaip tai leido padaryti Vyriausybė, tačiau visos ragina centrinę valdžią pateikti atsakymus, kaip bus įtvirtintas greitų antigeno testų naudojimas.
„Kai kurios savivaldybės sako, kad sprendimus priims šiomis dienomis ar kitą savaitę, kitos sako, kad darys arba jau daro tėvų apklausas, nes tam reikia ir bendruomenės pritarimo. Didelė dalis savivaldybių sako, kad trūksta elementariausių teisės aktų, kad būtų aišku, kaip, su kokiais reikalavimais galima grįžti, to aiškumo nėra nei iš Sveikatos apsaugos ministerijos, nei iš Vyriausybės“, – BNS sakė I. Vilūnienė.
Pasak jos, be poziciją išsakiusių didmiesčių, grąžinti moksleivių neplanuoja Ukmergės, Mažeikių rajonų ir Marijampolės savivaldybės.
Tarp pagrindinių priežasčių, kodėl 5–11 klasių moksleivių vėl nepakvies į mokyklas, nurodoma, jog savivaldybės neturi pajėgumų atlikti tokio kiekio kaupinių tyrimų. Tuo metu Vyriausybė leido į klases grįžti tik turintiesiems neigiamus COVID-19 testus.
Vyriausybė leido naudoti greituosius antigeno testus – jais testuotis galės patys moksleiviai, o rezultatų nereikės registruoti e.sveikatos sistemoje. Tačiau atsakingos ministerijos iki penktadienio darbo pabaigos nepateikė detalesnio išaiškinimo, kaip testai turi būti naudojami.
„Savivaldybės tvirtina, kad laukiama operacijų vadovo sprendimų, laukiama aiškumo. Kai kurios savivaldybės tvirtina nespėjusios grąžinti net pradinukų, ir taip yra ne tik Vilniuje, Kaune“, – sakė I. Vilūnienė.
Kai kurios savivaldybės taip pat tvirtina, kad dalis mokyklų negalėtų užtikrinti ir reikalavimų atskirti moksleivių srautus mokyklose, nes grįžus pradinukams ir dvyliktokams, kitiems tiesiog nebebūtų laisvų erdvių.
Be to, dalis tėvų nesutinka, kad būtų testuojami jų vaikai.
Grįžti į klases nenori ir patys 5–11 klasių moksleiviai.
„Yra problemų ir dėl mokinių pavėžėjimo. Nes jei moksleivių srautai padidės, vežėjai sako – kaip galėsime užtikrinti saugumą, reikia bemaž dvigubai daugiau transporto priemonių, o tai – nuostolinga“, – sakė Savivaldybių asociacijos atstovė.
Grįžti nenori ir bendruomenės
Didmiesčių savivaldybės pabrėžia, kad grįžti į klases nenori ir patys 5–11 klasių moksleiviai.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius šią savaitę informavo, kad sostinėje šie moksleiviai tradicinių pamokų šiais mokslo nebeturės, o vyresnėliams per likusius pusantro mėnesio bus rekomenduojama dalį pamokų vesti lauke.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sakė, kad Klaipėdai apsisprendus baigti mokslo metus nuotoliniu būdu, grįžti į klases daliai penktokų–vienuoliktokų „niekas kategoriškai kelio neužkirs“, tačiau mokyklos privalės įgyvendinti visus saugumo reikalavimus.
Šiaulių meras Artūras Visockas tvirtino, kad šių moksleivių nuspręsta negrąžinti ir dėl jų pačių nenoro, ir dėl to, jog iki mokslo metų pabaigos liks tik kiek daugiau nei mėnuo.
„Tai nerealu. O priežastis – taip ir liko neatsakyta į klausimą, kodėl to nebuvo padaryta prieš du–tris mėnesius, kai mūsų padėtis buvo labai gera. Dabar, kai jau pradėjo (sergamumo situacija – BNS) blogėti, prašoma eiti į mokyklas. Patys moksleiviai pasakė: žiūrėkit, liko mažai laiko. Patys moksleiviai pasidarė apklausą ir aš feisbuke padariau, 95 proc. sako – ne. Tai kodėl turėčiau per prievartą prievartauti visą sistemą, sakyti – pirmyn, eikit, juo labiau, kad jų motyvas yra labai geras – reikia valdyti epidemiologinę situaciją“ , – BNS sakė A.Visockas.
Kauno savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Eglė Andriuškienė tvirtino, kad mokyklos kitą savaitę dar vykdys apklausas.
„Bet iš tikrųjų, taip, girdime tokius atgarsius, kad ir pas mus bus tokia situacija, kad nelabai grįš. Jie patys turėtų nuspręsti, bet bendros nuotaikos matyti. O mažesnėse mokyklose, kur jau grįžo dvyliktokai ir pradinukai, situacija tokia, kad jie užima tų 5–11 klases, nebėra kaip tų srautų išskirstyti“, – teigė E.Andriuškienė.
Pasak jos, Kaunas svarsto, kad moksleivius galėtų grąžinti kelios bandomosios mokyklos, to itin norėtų privačios įstaigos. Savivaldybės atstovė taip pat pripažino, kad dar viena problema – iki šiol nepateikti atsakymai dėl greitųjų testų naudojimo, iki galo nesutvarkyta kaupinių testų registracijos sistema.
Panevėžio vicemeras Lauras Jagminas tvirtino, kad Vyriausybė nustatė „galimybę grįžti, bet ne prievolę“. Anot jo, dar kalbamasi su mokyklomis, jos organizuoja tėvų apklausas ir viskas priklausys nuo jų.
„Politinė valia yra, mes rengiamės tam procesui, nes specialistai kalba, kad nuotolinis ugdymas padarė savo žalą, turime padaryti viską, kad kompensuotumėme tuos praradimus. Jaunimas atliko greitą apklausą ir pateikė mums rezultatus. Tai – preliminarūs duomenys, nežinau, keista ar nekeista, bet didžioji dalis jaunimo nenori grįžti“, – kalbėjo jis.
„Galimybių nėra. Bet jei norėtų mokykloje, tarkime, viena penkta klasė, viena aštunta – mes turime sudaryti galimybes“, – pridūrė L.Jagminas.
Vicemeras taip pat sakė, kad grąžinus pradinukus septyniose mokyklose, dalyje jų grįš ir abiturientai, tad 5–11 klasių moksleiviams galimybės mokytis klasėse tampa ribotos.
