Našta – ant miesto Savivaldybės pečių
Šiaulių miesto kapinės planuojamos rajono teritorijoje, Daušiškių kaime, todėl pritarimą joms įrengti turėjo suteikti Šiaulių rajono savivaldybės taryba. Architektai buvo parengę keturis koncepcijos variantus. Miesto Taryba buvo pritarusi pirmajam variantui, kuriame kapinių teritorija pilnai išnaudoja šiaurinę dalį. Rajono politikai komitetuose diskutavo ir dėl ketvirtojo varianto – kapinių teritorija būtų viduryje, o ją juostų šimto metrų pločio želdinių teritorija. Vienbalsiai nuspręsta pritarti pirmajam variantui.
Posėdžio metu nei vienam Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nariui nekilo jokių klausimų dėl pastarojo kapinių detaliojo plano. Dvidešimties Tarybos narių vieninga nuomone planas buvo patvirtintas. „Daugiau iš mūsų, Šiaulių rajono savivaldybės, pusės nieko nebebus daroma. Visi darbų svertai dabar priklauso Šiaulių miesto savivaldybei. Jie ruoš techninius projektus, rinks rangovus, kurie įgyvendins tuos techninius projektus ir pan.“ – po Tarybos posėdžio „Šiaulių naujienoms“ sakė Šiaulių rajono savivaldybės meras Algimantas Gaubas.
Išsimokėtų per 25-erius metus
Tuo metu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius ne toks entuziastingas. Ramybės neduoda klausimas, iš kur paimti pinigų kapinių įrengimui? V. Damulevičiaus teigimu, preliminariais skaičiavimais, kapinės turėtų kainuoti dvidešimt milijonų litų. Europinės paramos tikėtis neverta, viską reikės finansuoti miesto biudžeto lėšomis. Kaip žinia, biudžete tiek pinigų nėra. Prieš keletą mėnesių Tarybos posėdyje miesto politikai buvo iškėlę šią problemą – trūkstant lėšų gali tekti sudaryti koncesijos sutartį ir ieškoti privataus kapitalo.
„Ne koncesijos sutartimi. Būtų bandoma kapines įrengti privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimu. Skelbtume konkursą, jo laimėtojas įsipareigotų įrengti kapines, o Savivaldybė per dvidešimt penkerius metus išsimokėtų“, – tikino V. Damulevičius. Beje, padengti tektų ir palūkanas. „O ką, jūs galvojate, bus kitaip, verslas priskaičiuos per tiek metų“, – neslėpė valdininkas.
Laidojimą apmokestintų
Jeigu kapines įrengs privatus investuotojas, kyla klausimas, ar laidoti bus galima nemokamai. V. Damulevičius tikino, kad svarstomi visi variantai. Pavyzdžiui, dalis kapinių būtų mokamos, bet už tam tikrą mokestį kapas būtų tvarkomas. „Yra žmonių, kurie į kapines užsuka tik kartą per metus, manau, jiems tokia paslauga būtų naudinga“, – svarstė valdininkas. Koks tai būtų mokestis, valdininkai kol kas nesiryžta spėlioti.
Pasak V. Damulevičiaus, Vilniuje tokiu būdu – bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriams, buvo įrengtos kapinės. Tad nieko naujo, anot V. Damulevičiaus, nereikėtų išrasti. Tektų parengti konkurso sąlygas ir skelbti konkursą. Klausimas tik, ar kas nors sutiks investuoti, nes Administracijos vadovas nebuvo užtikrintas, jog šis planas pasiteisintų.
Šiaulių miesto savivaldybė iš anksto buvo išpirkusi 58 hektarus žemės (dar 4 hektarai pateko į valstybinės žemės teritoriją) ir tam išleido apie 8,5 milijono litų iš miesto biudžeto, dalį teko skolintis iš banko, tad teks padengti ir palūkanas. Dar apie pusę milijono litų kainavo projektavimas ir dokumentų rengimas.
Išpirko per daug žemės
„Šiaulių naujienos“ jau ne kartą plačiai rašė apie skandalingai pagarsėjusias Daušiškių kapines. Mažėjant laidojimo vietų dabartinėse Ginkūnų kapinėse, prieš 6-erius metus pradėtos planuoti naujos kapinės netoli Daušiškių kaimo. Kapinėms detaliajame plane buvo „atriekti“ 62 hektarai, tačiau prieš 4-erius metus pakeistas Žmonių palaikų laidojimo įstatymas griežtai apribojo naujai įkuriamų kapinių plotą iki 40-ies hektarų.
Aplinkos ministras, tuomet dirbęs Seimo nariu, Valentinas Mazuronis tąsyk bandė Seime „prastumti“ įstatymo projektą, kuris įteisintų didesnes Daušiškių kapines. Tačiau Prezidentės ir teisininkų išvados sujaukė tokias užmačias. Balsų dauguma nepritarta įstatymų pažeidimus atgaline data įteisinančiam įstatymo projektui, tad teko mažinti kapinių dydį, nors žemės joms buvo išpirkta žymiai daugiau.
Patenkinti ne visi
Tuo metu aplinkinių sklypų savininkai į savo kaimynystę naujas kapines priėmė nenoriai. Plano rengėjai pažymėjo, kad greta kapinių teritorijos planuojami trisdešimt šeši gyvenamieji sklypai. Kai kurie gyventojai baiminosi, kad į kapines atvažiavę žmonės automobiliais užstatys įvažiavimus į jų kiemą. Kitiems nebuvo maloni vien mintis, kad pašonėje bus įrengtos kapinės.
„Jeigu tinkamai sutvarkyti želdiniai, niekam netrukdo gyvenimas šalia kapinių. Visi gimėm, visi mirsim. Turim su ta mintimi susitaikyti. Tiesiog tokia realybė“, – gyventojų nerimą išsklaidyti bandė Šiaulių miesto vyriausioji architektė Rasa Budrytė.
Turėjo teisinių problemų
Vis dėlto, valdininkams nepavyko nuraminti visų aplinkinių žemių savininkų. Pastarieji buvo padavę Šiaulių rajono savivaldybę į teismą dėl to, kad dalis kapinių teritorijos buvo arti jų žemės.
„Tai senos istorijos... Piktinosi savininkai, kurie buvo patekę į apsaugines teritorijas. Jie turėjo žemių šalia suformuotos 60 hektarų kapinių teritorijos. Kadangi čia buvo suformuotos apsauginės zonos, jie nebegalėjo rengti atitinkamų dokumentų, keisti žemės paskirties, statyti ten individualių namų ir pan. Būtent tos suformuotos zonos žmonių ir netenkino. Kadangi dabar Daušiškių kapinių teritorijos zonos sumažėjo iki 38-39 hektarų, išnyko kai kurios apsauginės zonos, tokių problemų nebeturėtų kilti. Apskritai vyko daug viešų svarstymų dėl šių kapinių ir žmonės, jei būtų turėję pretenzijų, būtų jas išsakę“, – vakar „Šiaulių naujienoms“ sakė Šiaulių rajono savivaldybės meras.
Skandalas dėl interesų konflikto
Planuojant kapines, prieš keletą metų buvo kilęs ir dar vienas skandalas. Būsimoms kapinėms buvo parinkta teritorija, į kurią pateko ir tuometinio Šiaulių mero Genadijaus Mikšio žmonos tėvų žemė. Kaip buvo skelbiama Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pranešime, į būsimųjų kapinių teritoriją pateko nusavinta G. Mikšio sutuoktinės tėvams, tetai ir dėdei priklausančio žemės sklypo dalis – 2 hektarai.
Galutiniu ir neginčijamu sprendimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą, kad tuometinis Šiaulių miesto meras G. Mikšys nepaisė pareigos vengti interesų konflikto, o kilus konfliktui – nusišalinti. 2010-ųjų spalį komisija konstatavo, kad G. Mikšys, sprendęs klausimą dėl steigiamų miesto kapinių, į kurių teritoriją patenka ir jo sutuoktinės artimiesiems nuosavybės teise priklausanti žemė, supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
