2012 m. iš visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų buvo gauti 375 pranešimai apie protrūkius: 159 (42,4%) virusinių infekcijų (127 rotavirusinės infekcijos, 19 norovirusinės infekcijos, 13 virusinio hepatito A), 51 (13,6%) salmoneliozės, 13 (3,5%) kitos bakterinės etiologijos (Campylobacter spp., Shigella Flexneri, Shigella sonnei ir Escherichia coli), 152 (40,5%) nenustatytos etiologijos.
2011 m. buvo užregistruoti 437 šių infekcijų protrūkiai, rašoma pranešime spaudai.
Protrūkių židiniuose 2012 m. buvo užregistruoti 1036 susirgę asmenys, iš jų 772 (66%) asmenys buvo gydomi ligoninėse: virusinės etiologijos protrūkių židiniuose užregistruoti 388 susirgimų atvejai, salmoneliozės – 216, kitos bakterinės etiologijos – 35, nenustatytos etiologijos – 397 susirgę asmenys.
Pranešimai apie užregistruotus protrūkius 2012 m. buvo gauti iš 9 apskričių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų (visuomenės sveikatos centrų ir jų skyrių): iš Kauno visuomenės sveikatos centro – 150, Vilniaus – 34, Klaipėdos – 92, Panevėžio – 37, Marijampolės – 23, Šiaulių – 11, Telšių – 7, Alytaus – 10, Utenos – 6.
Pagal susirgimų išplitimo židiniuose pobūdį, 334 (89%) protrūkiai atitiko šeiminio protrūkio apibūdinimą (tai yra 2 ir daugiau epidemiologiškai susiję tos pačios infekcijos atvejai vienoje šeimoje), 41 (11 %) protrūkis atitiko išplitusio protrūkio apibūdinimą (2 ir daugiau epidemiologiškai susiję tos pačios infekcijos atvejai, užregistruoti daugiau nei vienoje šeimoje).
Vaikų ugdymo įstaigose buvo užregistruoti 24 (6,4 %) protrūkiai, 13 (3,4 %) protrūkių buvo susiję su maitinimo įmonių veikla, 3 (0,86%) išplitę protrūkiai buvo siejami su maistu, pagamintu namų sąlygomis ir vartotu privačių pobūvių metu, 1 protrūkis kilo bendruomenėje.
Dažniausiai šeimose plito rotavirusinė infekcija (117 (35 %) protrūkių) ir salmoneliozė (38 (11,3 %) protrūkiai), 139 (41,6 %) protrūkiuose ligos sukėlėjas susirgusiems nebuvo nustatytas.
Vaikų ugdymo įstaigose (lopšeliuose darželiuose, mokyklose, vaikų globos namuose) kilo 8 rotavirusinės infekcijos protrūkiai, 3 virusinio hepatito A ir 10 nenustatytos etiologijos protrūkių.
Dėl maitinimo ir prekybos įmonių veiklos kilo 11 salmoneliozės ir 5 nenustatytos etiologijos protrūkiai (2 pav.).
Įvairios etiologijos protrūkiuose buvo užregistruota nuo 2 iki 43 susirgimų atvejų. Židinių su 2 susirgimų atvejais lyginamoji dalis sudarė 79,2% (297), su 3–5 atvejais 14,6% (55), su 6–9 atvejais 3,46% (13) ir židiniai, kuriuose susirgimų buvo daugiau nei 10 atvejų – 2,4%.
2012 m. kilo 10 protrūkių, kurių židiniuose susirgo daugiau nei 10 žmonių (2 mokyklose, 6 dėl viešojo maitinimo įmonių veiklos, 1 dėl namuose ruošto maisto ir 1 kitoje vietoje).
Pagrindiniais salmoneliozės protrūkių rizikos veiksniais 2012 m. buvo vištiena ir jos produktai (12 (23,5%)), kiaušiniai ir jų produktai (9 (17,6 %)), mėsa ir jos produktai (6 (11,7%)), konditeriniai gaminiai (5(9,8%)). Septyniolikos salmoneliozės protrūkių rizikos veiksniai nebuvo nustatyti.
Vertinant susirgimų plitimo pobūdį židiniuose nustatyta, kad 87 (23,2%) židiniuose susirgimų priežastimi buvo maistas, 271 (72,2%) židininyje susirgimai išplito nuo žmogaus žmogui dėl sąlyčio, 17 (4,5%) židiniuose infekcijos plitimo pobūdis nenustatytas. Šie duomenys rodo, kad buvo aktyvus infekcijų ligų perdavimas židiniuose nuo žmogaus žmogui per buitinį sąlytį.
Dažniausia protrūkių 2012 m. priežastis buvo rotavirus ir Salmonella sukėlėjai, 41,6 % protrūkių etiologija nenustatyta, t. y. nenustatytas ligos sukėlėjas ligoniams. Protrūkiuose susirgusiems asmenims išskirti sukėlėjai buvo identifikuojami tik pagal išplėstinį jautrumą antibiotikams.
Nuo 2006 m. pirmą kartą 2012 m. buvo užregistruoti virusinio hepatito A protrūkiai, kur susirgimai plito per buitinį sąlytį.
89 % protrūkių kilo šeimose dėl netinkamos maisto ruošimo ir rankų higienos. Tai rodo, kad visuomenė nepakankamai žino rankų higienos svarbos užsikrėtimo užkrečiamosiomis ligomis rizikai sumažinti. Rotavirusinės infekcijos šeimose ir vaikų ugdymo įstaigose plitimas per buitinį sąlytį rodo, kad suaugusių asmenų ir vaikų rankų plovimo įgūdžiai yra menki. Todėl visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, taip pat visuomenės sveikatos biurų specialistai turėtų daugiau dėmesio skirti visuomenės švietimui užkrečiamųjų ligų prevencijos temomis.
