Žurnalas „Reitingai“ dešimtą kartą pristato institucinį visų šalies gimnazijų reitingą. Pagrindinė žinia – savivaldybių ir valstybinės mokyklos jau pradeda atsilikti nuo privačių mokyklų.
Tendencija ta, kad jau netrukus privačios mokyklos taps absoliučiomis gimnazijų reitingo lyderėmis. O tai didžia dalimi lėmė ir lems pastarųjų metų švietimo politikų sprendimai, teigia žurnalo leidėjai.
„Ką tai reiškia mums? Sakyčiau, ir gerai, ir blogai, Tie kurie turi pinigų, aukštesnių pajamų šeimoms, tai tikrai yra gerai, tos šeimos, kurios neturi pinigų apmokėti už vaiko mokslą privačiose mokyklose (...) vidutinių ir žemesnių pajamų šeimoms tai tikrai drama sakyčiau“, – sakė žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Ji taip pat pridūrė pastebėjusi, kad daugėja privačių mokyklų, kurios pasirenka dirbti pagal tarptautinio bakalaureato programą.
Kaip buvo vertinamos mokyklos?
Vertinant gimnazijas, tradiciškai atskirtos mokyklas, kurios mokinius atsirenka ir kurios mokinius priima pagal vadinamąjį teritorinį principą. Abu, tai yra atrankinių ir neatrankinių gimnazijų reitingai sudaryti vertindami gimnazijas pagal 24 skirtingus parametrus.
Sudarydami gimnazijų reitingą tyrėjai pirmiausia rėmėsi valstybinių brandos egzaminų, kuriuos abiturientai laikė 2022 m. vasarą, rezultatais. Bet gimnazijos gavo taškų tik už abiturientus, kurie išlaikė egzaminus ne žemesniais įverčiais nei 36 balai. O štai žemiausių rezultatų nuo 16 iki 35 balų tyrėjai nevertino, nes laikosi pozicijos, kad mokyklos misija nėra siekti, kad abiturientai (jei jie neturi negalių) tepasiektų galimybių minimumą. Dar buvo vertinama, kaip abiturientams sekėsi stoti į Lietuvos universitetus bei užsienio šalių aukštąsias mokyklas.
Gimnazijų reitingas
Atrankinių mokyklų 5-ukas
- 1. Vilniaus licėjus
- 2. KTU gimnazija
- 3. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija
- 4. Vilniaus jėzuitų gimnazija
- 5. Vilniaus M.Biržiškos gimnazija
Neatrankinių mokyklų 5-ukas
- 1. Klaipėdos licėjus
- 2. Panevėžio J.Balčikonio gimnazija
- 3. Šiaulių J.Janonio gimnazija
- 4. Kauno „Saulės“ gimnazija
- 5. Marijampolės marijonų gimnazija
Geriausios ir prasčiausios savivaldybės
Savivaldybių TOP penketukas, pagal švietimo rodiklius: 1. Vilnius 2. Kaunas 3. Palanga 4. Klaipėda 5. Šiauliai
Menkiausi mokinių pasiekimai šiose savivaldybėse: 54. Pagėgiai 55. Šilalė 56. Alytaus rajonas 57. Šiaulių rajonas 58. Šakių rajonas 59. Kalvarijos.
Universitetų reitingas
Devintą kartą pristatomas institucinis universitetų reitingas.
Geriausių valstybinių universitetų 5-ukas
- 1. Vilniaus universitetas, surinkęs 69,75 taško yra lyderis (pernai jis taip pat buvo pirmas)
- 2. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, surinkęs 61,14 taško pirmą kartą iškilo į antrą poziciją šalyje (pernai jis buvo trečias)
- 3. Vytauto Didžiojo universitetas, surinkęs 58,84 taško vėl grįžo į ankstesnių metų poziciją (pernai jis buvo ketvirtas)
- 4. Kauno technologijos universitetas, surinkęs 56,14 taško kristelėjo žemyn (pernai jis buvo antras)
- 5. Vilnius TECH universitetas, surinkęs 53,95 taško (pernai jis taip pat buvo penktas) išlaikė turimą poziciją
Privačių universitetų reitingas
- 1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 67,65 taško lieka lyderiu (pernai jis taip pat buvo pirmas)
- 2. Europos humanitarinis universitetas, surinkęs 47,34 taško išlaikė turėtą poziciją (pernai jis taip pat buvo antras)
- 3. Kazimiero Simonavičiaus universitetas, surinkęs 41,05 taško pakilo aukštyn (pernai jis buvo ketvirtas)
Kaip buvo reitinguoti universitetai?
Universitetai buvo vertinti pagal 39 skirtingus parametrus, kurie yra sugrupuoti į penkis stambius kriterijus: I. Mokslo, meno ir / ar sporto veikla bei personalo pasiekimai – 25 taškų svoris; II. Alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai – 25 taškų svoris; III. Studentai ir studijos – 25 taškų svoris; IV. Konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje – 15 taškų svoris; V. Esamas ir ateities akademinis personalas – 10 taškų svoris. Iš viso už šiuos kriterijus buvo galima surinkti 100 taškų.
Kolegijų reitingas
Geriausių valstybinių kolegijų 5-ukas
- 1. Kauno kolegija, surinko 69,4 taško ir iš antros pozicijos pakilo į pirmąją
- 2. Vilniaus kolegija, surinko 65,54 taško ir turėjo užleisti iki šiol turėtą pirmą poziciją
- 3. Kauno technikos kolegija surinko 64,8 taško ir išlaikė turėtą poziciją
- 4. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla surinko 56,66 taško ir, kaip ir pernai, yra toje pačioje vietoje
- 5-6. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, surinkusi 48,92 taško dalijasi su Šiaulių valstybine kolegija, surinkusia 48,29 taško.
O štai nevalstybinių kolegijų reitinge pirmauja: 1. Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 66,15 taškų ir vėl grįžusi į pirmą poziciją; 2. Šv. I.Lojolos kolegija, surinkusi 51,53 taško, užėmė antrąją vietą; 3. Lietuvos verslo kolegija, surinkusi 45,64 taško, kaip ir pernai liko trečia.
Anot „Reitingų“ žurnalistės Jonės Kučinskaitės, tam įtakos galėjo turėti kriterijai pagal kuriuos buvo vertinamos kolegijos – kolegijų mokslo veikla įvertinta pagal panašius kriterijus kaip ir universitetų mokslo veikla.
„Kauno kolegija lyderiauja pagal mokslo veiklą“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo J.Kučinskaitė.
Pasak reitingų sudarytojų, dar viena pirmos pozicijos pokyčio tarp kolegijų priežastis – nemažas skaičius studentų, nutraukusių studijas Vilniaus kolegijoje.
Kolegijos reitinguotos panašiai kaip ir universitetai. Iš viso kolegijos buvo vertintos pagal keturis stambius parametrus (kuriuose yra 25 skirtingi pokriterijai): I. Studentai ir studijos (už šį kriterijų jos galėjo gauti 35 taškus); II. Alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai (už šį kriterijų galėjo gauti 25 taškus); III. Kolegijos akademinis personalas ir studijų bazės gerovė (už šį kriterijų galėjo gauti 20 taškų); IV. Konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje (už šį kriterijų galėjo gauti 20 taškų).
