Dvigubame aštuntfinalyje komanda nusileido Taivano atstovams ir bendroje įskaitoje buvo 21-oje vietoje bei užėmė antrą vietą tarp ne angliškai šnekančių (EFL – english as a foreign language, liet. – anglų, kaip ne gimtosios kalbos) komandų. Tai – tik 6 kartas Lietuvos debatų centro istorijoje, kai komanda pateko į pasaulinio čempionato finalus, veikdama nuo 1995 metų.
Nacionalinė komanda renkama Lietuvos debatų centro, kuris taip pat organizuoja nacionalinį debatų turnyrą bei kitas veiklas. Be to, aktyviai veikia ir atskiros Vilniaus ir Kauno debatų bendruomenės, organizuojančios regionines veiklas.
Debatų klubai ir organizacijos, lygos ir čempionatai. Kas slepiasi šių žmonių, profesionalių debatininkų, pasirengusių tvirtai ginti savo poziciją ir laimėti argumentų kovą, kelyje? Apie tai pasikalbėjome su komandos trenere Milda Gadliauskaite ir debatininke Guste Domskyte.
Dažnai pradedama dar mokykloje
2023-2024 m. komandos trenerė Milda Gadliauskaitė pasakoja, kad yra skirtingų debatų formatų ir lygų – mokykliniai ir universitetiniai.
Debatuojant pasaulio mokyklų debatų čempionatuose, mokiniai pradeda debatuoti mokyklose, dažniausiai 8-12 klasėse. Tačiau galima pradėti debatuoti įvairiuose debatų klubuose, organizacijose ir anksčiau, ir vėliau.
„Norintis debatuoti žmogus turi būti atviras visoms idėjoms bei būti labai smalsus. Jis turi mokėti priimti kritiką, būti tolerantiškas ir lengvai bendradarbiauti komandoje“, – kalbėdama apie profesionaliam debatininkui būtinas savybes pabrėžia M.Gadliauskaitė, kartu su Liudu Vinkleriu treniruojanti Nacionalinę mokyklinę debatų komandą.
Svarbiausi įgūdžiai, kurių įgyja nauji debatininkai, tai – argumentų rašymas ir viešasis kalbėjimas.
„Jeigu lankai debatus 1-2 metus, tampi ekspertu pasaulio politikoje, technologijose, sporte, religijoje, socialiniuose judėjimuose ir bet kokioje temoje, apie kurią vyksta debatai“, – teigia trenerė.
Jos teigimu, drąsa ir pilietiškumas yra tos savybės, kuriomis gali didžiuotis debatuojantys jaunuoliai.
Treniruotės, turnyrai ir akademinių debatų specifika
Treniruotės būna įvairios – debatai, individualios rašymo ir kalbėjimo užduotys, bylų rašymas, informacijos ieškojimas. Geriausi debatininkai turi paskirti nemažai laiko, jei nori gerai pasiruošti – turnyrai vyksta visą savaitgalį, o viena debato treniruotė vyksta 3 val.
Pradedantieji mokosi lietuvių kalba, tačiau turnyrai jau vyksta angliškai.
Debatų turnyrai vyksta tiek nuotoliu, tiek gyvai. Dažniausiai turnyrai vyksta 1-3 dienas, o per dieną surengiami 3-4 debatai skirtingomis temomis. Kiekviena komanda turi po 3 debatininkus.
Susitikę debatininkai kartu valgo, šnekasi, gauna daug atgalinio ryšio iš teisėjų. Debatų turnyrai primena sportinius: po preliminarių roundų vyksta atkrentamieji finalai, kur susitinka stipriausios komandos. Nors pasaulio lygio komandoje yra 5 nariai, viename debate gali būti tik 3 debatininkai.
Jeigu lankai debatus 1-2 m., tampi ekspertu pasaulio politikoje, technologijose, sporte, religijoje, socialiniuose judėjimuose ir bet kokioje temoje, apie kurią vyksta debatai.
Pasak M.Gadliauskaitės, politiniai debatai yra pakankamai nerimti, palyginus su akademiniais. Politiniuose debatuose rėkiama, neatsakinėjama į klausimus, meluojama ir naudojamos kitos taktikos.
Tuo tarpu akademiniuose debatuose viskas paremta taisyklėmis, faktais, analize ir gražiu bendravimu su oponentais. Intelektinių įgūdžių lavinimas, argumentų rašymas ir strategiškas minčių paskirstymas čia yra būtinas.
Debatų auditorija – kiti debatininkai, debatų treneriai, alumnai ir kiti smalsūs žmonės, norintys suprasti tos pačios temos skirtingas puses.
Pasirodymo kokybė vertinama pagal kriterijus
Debatuodami impromtu, komandos nariai temą gauna valandą prieš debatus bei negali naudotis jokiais išorės resursais, tik savo pačių ir komandos narių žiniomis. Būna debatai, kurių temas žinomos iš ankščiau, tada turima daugiau laiko pasiruošimui.
Turnyrų metu dažniausiai yra 3 teisėjai, pasaulio turnyrų metu finale buvo net 9 teisėjai. Kokybė vertinama pagal kelis kriterijus: pirmiausia, vertinamas turinys, argumentų svarumas ir pagrįstumas, ar tarp jų yra loginės jungtys.
Kitas vertinimo kriterijus yra bendravimas arba sąlytis (angl. –interaction), kai vertinama, kiek buvo atsižvelgta į kitos komandos argumentus, kaip jie „atmušinėjami“, ar atsižvelgiama į priešininkų komandos keliamus klausimus.
Vertintojams svarbus ir stilius – viešojo kalbėjimo kokybė, kalbos garsumas, greitis, kūno kalba bei strategija: ar yra prioritizuojamas naudingiausias turinys, kiek laiko praleidžiama šnekant apie vieną dalyką.
Smalsūs, drąsūs įvairių sričių žinovai
Kaip debatininkams sekasi suderinti šią veiklą su kitomis ir kokie žmonės jie yra gyvenime? Pasak Mildos Gadliauskaitės, dauguma debatininkų yra įvairių sričių asai – muzikantai, dainininkai, mokslininkai, sportininkai.
Ambicingumas ir protas – vienos iš kertinių debatininkų savybių, o interesų ir veiklų įvairovė prisideda prie jų žinių universalumo.
Turime politiškai labai aktyvių žmonių, besidominčių ekonomika, taip pat menininkų. Mus visus vienijantis dalykas yra tas, kad mes mėgstame kalbėti.
Jai antrina ir debatų narė, abiturientė Gustė Domskytė, kuri Oksfordo universitete ruošiasi studijuoti politiką, filosofiją ir ekonomiką: „Turime politiškai labai aktyvių žmonių, besidominčių ekonomika, taip pat menininkų. Mus visus vienijantis dalykas yra tas, kad mes mėgstame kalbėti, ir jeigu debatininkai su debatininkais susirenka, tai aptarsime daug įvairių temų.“
Kalbėdama apie savybes, kurias turi turėti pradedantysis debatininkas, o kurias įgyja jau profesiniame kelyje, Gustė sako, kad svarbiausia asmeninė savybė pradedančiajam – truputis drąsos, kad žengtum tuos pirmuosius žingsnius, nes netrukus įsisuki į šią veiklą ir veikti su komanda tampa lengviau.
„Taip pat reikia turėti užsispyrimo ir atkaklumo, debatai reikalauja nemažai darbo ir atsidavimo, ypač, jei nori siekti aukštesnių rezultatų, bet aš manau, kad tas darbas yra labai apdovanojantis tiek dėl to, kad susitinki žmones, tiek dėl žinių, kurias surenki“, – dalijasi Gustė.
Abiturientė priduria ir tai, kad, jos nuomone, būtent tiems žmonėms, kuriems atrodo, kad kalbėti yra nedrąsu, ir reikėtų pabandyti debatus, nes visų pirminė nauda, kurią gauni iš šios veiklos, – išsiugdai viešąjį kalbėjimą. O tai, pasak merginos, labai naudinga gyvenime.
„Pradedantieji debatininkai turi panašų žinių lygį. Žinias plečiame įvairiai, pavyzdžiui, kasdien skaitydami žinių portalus. Iš tiesų pats debatavimas sparčiai plečia žinių bagažą.
Perskaitai straipsnių, pasikonsultuoji su kitais, bet ir pačių debatų metu dažnai būna, kad iš kitų komandų sužinai naujų dalykų“, – pasakoja abiturientė.
Gustė teigia, kad profesionalių debatininkų bendruomenė Lietuvoje yra gana artima, ir ruošiantis turnyrams jie gali vieni kitų prašyti pagalbos, ypač jei temos yra žinomos iš anksčiau.
„Turime žmonių, kurie yra baigę universitetus – tai tų specifinių žinių prisirankiojame“, – pasakoja mergina apie argumentuotos, originalios kalbos vystymą.
Visi, išgirdę apie debatus, pirmiausia galvoja apie politiką, tačiau mes debatuojame ir apie ekonomiką, pop kultūrą, madas, įvairius reiškinius.
Dirbtinis intelektas nepranoksta
„Visi, išgirdę apie debatus, pirmiausia galvoja apie politiką, tačiau mes debatuojame ir apie ekonomiką, pop kultūrą, madas, įvairius reiškinius. Debatai liečia tiek aktualijas, tiek amžinuosius klausimus.
Neseniai debatavome, ar teisinga į politinius postus kandidatuoti žmonėms, kuriems virš šešiasdešimt metų: tai, žinoma, buvo susiję su Amerikos situacija“, – dėsto Gustė.
Ji taip pat prideda, kad naujai prisijungusiems debatininkams dažnai skiriamos ir klasikinės visuomenėje diskutuotinos temos.
„Vieni pirmųjų klausimų, kuriuos duodame naujai prisijungusiems debatininkams, yra, pavyzdžiui, ar valgyti mėsą, ar nevalgyti, – teigia ji.
– Būna, kad, ruošdamiesi turnyrams, temas nujaučiame. Šiais metais ruošdamiesi čempionatui pamąstėme, kad gali būti tema apie dirbtinį intelektą. Todėl daug skaitėme apie tai."
„Labai įdomu, nes niekada nedebatuosi ta pačia tema“, – pabrėžia debatų narė, savo veiklą pradėjusį būdama 15 metų.
Kalbėdama apie dirbtinį intelektą, ji neslepia, kad naudojantis tik pastarojo teikiamomis žiniomis puikiam pasirodymui to tikrai neužtektų.
„Pradedantiesiems debatininkams dirbtinis intelektas gali padėti konstruoti argumentus, bet kai jau esi aukštame lygyje ir susitinki su pasaulinėmis komandomis, jis nebėra toks naudingas ir naujų idėjų neatneša.
Tada pats turi įdėti dar daugiau darbo konstruojant mintis, ieškant informacijos internete“, – teigia mergina.