Naktį saulė į jūrą išplaukė su žolynų vainikais, bet greitai sugrįžo – nespėjo nė sutemti. Prasidėjo nauja diena. Šventojoje, prie pat jūros tilto griuvėsių, nuo pat ryto būriavosi kelios dešimtys įvairaus amžiaus žmonių.
Sveikatingumo ir jogos festivalis „1000 saulių“ nusprendė sumušti savotišką rekordą – planavo didžiuliu būriu pasveikinti tekančią saulę.
Saulės pasveikinimais vadinamas toks pratimų rinkinys, kurį labai smagu rytais daryti tekant saulei. Padarai tokių šimtą ir jau jokių mankštų nereikia. Iki rekordo buvo gana toli, tačiau tai nuotaikos netemdė.
Pasveikinę už debesų pasislėpusią saulę, visi išsiskirstė po palapines, kur domėjosi skirtingų jogos mokyklų mokymais.
Ant tako jūros link Šventojoje dėmesį patraukia kažkur matytas furgonas.
Nuotraukomis ir vėliavomis padabinta transporto priemonė priklauso visiškai laisvam menininkui Pupų Dėdei – taip jį vadina visi. Taip pavadintų ir vidurnaktį iš miegų pakelti.
Pagal pasą šis žmogus – Algimantas Jasiulionis. O pats save visada vadino ir vadina Ūpo Dėde. Kas tiems žmonėms pasidarė, kad niekaip to neįsikala sau į galvas.
Ūpo Dėdė lipa lauk iš savo furgono ir deda pavadėlius keturiems pudeliams. Šie klauso savo šeimininko ir nešoka lauk. Vyras uždeda pavadi ir atsargiai iškelia po vieną ant šaligatvio.
Kol darbuojasi, papasakoja savo sukurtą anekdotą. Žmona inicijuoja skyrybas, Teisėjas klausia – kodėl. Žmona sako – turiu pudelį, kuris klauso dviejų šimtų komandų, o mano vyras – nė vienos.
Vėliau priduria savo stiliumi tarsi režisierius filmavimo aikštelėje: „Dabar pavedžiosiu ir eisiu groti. Ateikite vėliau, galėsite pafilmuoti – juk daug geresnis video, kai veiksmas, muzika.“
Koncerto garsus vėjas nešiojo už kelių kilometrų. Gal dėl to, kad nesigirdėtų vanojamų klientų riksmai?
Šiek tiek paėjėjus – Šventosios uostas, kuris kiek primena Maironio „Trakų pilį“. Ypač tą dalį, kur sienos stovi apleistos ir vienos.
Tik šioje poemoje reikėtų šiek tiek parašyti apie trimetrines nendres, kurios čia tiesiog bujoja. Reikėtų posmų ir apie laivus, bet nedaug, nes jų nėra.
Tuo metu Palangoje jau kilo pirties garas. Čia vyko ir vyksta tarptautinis pirtininkų festivalis. Tik sunku atspėti, ko daugiau šeštadienį buvo prie jūros – pirtininkų ar jėgos aitvarų mėgėjų. Pastarųjų panašiai tiek pat, kiek žuvėdrų danguje.
Pirtininkai prie jūros tilto surengė nemenką koncertą, kurio garsus vėjas nešiojo už kelių kilometrų. Greičiausiai dėl to, kad nesigirdėtų vanojamų klientų riksmai?
Taip, tai tiesa – kiekvienas norintis galėjo ir dar vis gali pasinaudoti pirtimis ir vanotojais, išbandyti švelnesnius ir skaudesnius sveikatinimo būdus Palangoje. Jei paskubėsite, gal ir jus išpers.
