Nuo pat Astravo AE statybų pradžios reguliariai pasirodo pranešimų apie ten kylančias avarijas ir gedimus. Baltarusijos valdžia ne kartą išsisuko nuo prašymų pateikti daugiau informacijos apie elektrinėje įvykusias avarijas, o gruodį užkirto kelią tarptautinių saugos ekspertų vizitui į jėgainę.
Gruodį „Debunk EU“ kartu su URM išnagrinėjo 406 straipsnius apie Astravo AE, pasirodžiusius Kremliui palankioje medijoje rusų ir lietuvių kalbomis. 148-iuose iš jų buvo aptikta melagingos informacijos apie Lietuvos poziciją elektrinės atžvilgiu, rašoma pranešime spaudai.
Pasak „Debunk EU“ vyr. analitiko Algirdo Kazlausko, atliekant tyrimą pastebėtos trys dezinformacijos bangos. Pirmoji, kilusi gruodžio 3 d., buvo susijusi su Baltarusijos nevyriausybinės organizacijos „Ecodom“ paskelbta informacija, kad rudenį iš kelių skirtingų šaltinių buvo gauta duomenų, liudijančių apie smarkiai pažeistą pirmojo reaktoriaus aušinimo cisterną.
„Baltarusijos valdžia bandė nuslėpti šį faktą. „Ecodom“ ataskaitoje taip pat rašoma, kad paprastai po tokių avarijų įranga turi būti pakeista nedelsiant, tačiau tai taptų aiškiu incidento įrodymu. Taigi buvo nuspręsta aušinimo sistemą ne keisti, o taisyti“, - teigia ekspertas.
Daug dėmesio sulaukė ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) rekomendacijos piliečiams sukaupti maisto bei reikalingų daiktų atsargų bent trims dienoms, kad būtų išvengta nepritekliaus avarijos Astravo AE atveju. Anot A.Kazlausko, šių įvykių kontekste Kremliui palankioje medijoje labiausiai akcentuoti naratyvai – esą Lietuva kelia paniką dėl Astravo AE nesaugumo ir nepagrįstai priešinasi jai.
„Daug dėmesio sulaukė VRM rekomendacija, kuri buvo interpretuota ironizuojant ir pašiepiant tariamai isterišką Lietuvos poziciją dėl Astravo AE bei esą neadekvatų lyginimą su Černobylio ar Fukušimos atominėmis jėgainėmis“, – sako A.Kazlauskas.
Jo teigimu, antrasis naratyvas interpretuotas keliais skirtingais pjūviais. Pirmiausia bandyta diskredituoti informaciją apie avariją išplatinusią nevyriausybinę organizaciją, ironizuojant, kad jie informaciją tariamai gavo iš tada dar būsimo Lietuvos energetikos ministro Dainiaus Kreivio. „Taip pat skelbta, jog tokių incidentų eskalavimas tarnauja Lietuvos siekiams spausti savo kaimynes nepirkti baltarusiškos elektros. Arba siekiams diskredituoti Aliaksandro Lukašenkos režimą, šiandien išgyvenantį krizę. Arba bandymams gelbėti SGD terminalą Klaipėdoje nuo pralaimėjimo konkurencinėje kovoje prieš pigią elektrą iš Astravo AE“, – vardija analitikas.
Antroji dezinformacijos banga sutapo su tada dar būsimos Lietuvos vyriausybės gruodžio 7 d. paskelbtais planais dėl politikos Astravo AE ir BRELL (Baltarusiją, Rusiją ir tris Baltijos šalis jungiančio elektros energijos tinklo) atžvilgiu. Rusijos žiniasklaida pateikė savą šių planų vertinimą.
„Straipsniuose naudotos žinutės, kad Lietuva nepagrįstai priešinasi Astravo AE, kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus, kelia paniką dėl elektrinės saugumo, o Baltijos šalys vis tiek bus priverstos pirkti elektros energiją iš Astravo AE, - sako A.Kazlauskas. - Tiesa, verta paminėti, kad didžioji dalis šios informacijos plito mažesnę auditoriją turinčiuose regioniniuose portaluose.“
Į kai kuriuos straipsnius apie tariamą Lietuvos nesugebėjimą užtikrinti energetinio saugumo atsijungus nuo BRELL tinklo buvo įtraukta žinutė, kad „NordBalt“ jungtis yra nepatikima dėl pasikartojančių incidentų. „Rygoje pernai liepą įvykęs elektros tiekimo sutrikimas pateiktas kaip to pavyzdys, tačiau šis įvykis nebuvo niekaip susijęs su „NordBalt“, pastatyta tarp Klaipėdos ir Nybro miesto Švedijoje“, - pažymi ekspertas.
Dar vienas melagingo ir klaidinančio turinio šuolis pastebėtas, kai mėnesio viduryje pranešta apie dėl Baltarusijos kaltės atšaukiamą Europos Komisijos (EK) ir Europos atominio saugumo priežiūros grupės (ENSREG) ekspertų vizitą į Astravo AE. „Šalia jau minėtų naratyvų pasirodė žinutė, kad Europos Sąjungos blokada Astravo AE atžvilgiu yra politizuota. Kremliui palankioje medijoje pradėtas platinti atsakas į šią situaciją, esą Baltarusijos pusė nesuprato, kodėl vizitas atšauktas, ir yra pasiruošusi priimti Europos atstovus, jei tik jie apsigalvotų.“
Pavyzdžiui, gruodžio 14 d. tass.ru straipsnyje apie būsimą ENSREG ekspertų misiją tarsi tarp kitko buvo paminėta, kad EK Energijos komisarė Kadri Simson pripažinusi, jog Minskas nuo 2018 m. bendradarbiavo su ES ir teikė reikalingą informaciją apie Astravo AE saugumą. Nei oficialioje komisarės kalboje, nei interviu su ja tokių teiginių nebuvo.
Pasak A.Kazlausko, stebint bendrą informacijos apie Europos šalių nuostatas bei pasisakymų apie Astravo AE srautą galima teigti, kad Lietuvos pozicija sulaukia ypatingo dėmesio Kremliui palankioje žiniasklaidoje, o naujosios Vyriausybės atstovai dezinformacijos taikinyje atsidūrė dar prieš pradėdami eiti pareigas.
„Debunk EU“ ir URM tyrimo duomenimis, sputniknews.ru, sputniknews.lt ir rubaltic.ru paskelbė daugiausiai straipsnių su klaidinga/melaginga informacija apie Lietuvos poziciją Astravo AE atžvilgiu. Lenta.ru, rambler.ru ir ria.ru publikacijos pasiekė pusę visos melagingų ir klaidinančių straipsnių pasiektos kontaktų auditorijos.
„Debunk EU“ – tai iniciatyva, telkianti visuomenės, žiniasklaidos ir valstybės atstovus kovai su netikromis naujienomis, kurios kelia sąmyšį ir mažina pasitikėjimą šalimi. Ši iniciatyva sulaukė didžiausios pasaulyje paieškos sistemos „Google“ dėmesio ir finansavimo, taip pat – tokių žiniasklaidos gigantų, kaip „The Financial Times“ ir „Deutsche Welle“ dėmesio. Organizacija savo veiklą yra pristačiusi 17 valstybių, tarp jų – JAV, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Serbijoje.
