DebunkEU.org ir Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos tyrimo duomenimis, pirmąjį 2021 m. pusmetį aptikti 1202 klaidinančios ir melagingos informacijos atvejai, susiję su Lietuvos pozicija Astravo AE atžvilgiu. Tai yra beveik 35 proc. iš visų išnagrinėtų 3475 turinio vienetų.
Pasak DebunkEU.org vyriausiojo analitiko Algirdo Kazlausko, sausio – birželio mėnesį pastebėtos trys didžiausios dezinformacijos bangos. „Kiekvienas srauto padidėjimas buvo susijęs su tam tikrais Baltarusijos valdžios politiniais žingsniais, kurie sustiprino jau seniai tvyrančią įtampą su Lietuva, ES ir Vakarais“, – sako ekspertas.
Tyrimas atskleidė, kad populiariausia ir dažniausiai kartota žinutė – „Lietuva nepagrįstai priešinasi Astravo AE“. „Šiuo naratyvu Kremliaus valdoma žiniasklaida naudojosi dažniausiai, norėdama pabrėžti Lietuvos tariamai ekonomiškai neracionalų nusistatymą prieš pigią elektrą iš Astravo. Tačiau šią žinutę skleidžiančiuose straipsniuose tyčia ignoruotas faktas, kad neskiriant dėmesio branduolinio saugumo reikalavimams, bandymai sumažinti išlaidas šiandien, rytoj gali virsti milijardus dolerių kainuojančią humanitarinę katastrofą“, – teigia DebunkEU.org analitikas.
Antroji pagal populiarumą žinutė – „Lietuva kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus“, (360 paminėjimai) trečioji – „Lietuva bus priversta pirkti elektrą iš Astravo AE“ (272 paminėjimai).
Taip pat svarbu paminėti kelias žinutes, skleistas labiausiai skaitomų pro-kremliškų portalų – jos ir pasiekė didelę auditorijos dalį. „Pavyzdžiui, naratyvas, kad „Lietuva sėja paniką dėl Astravo AE nesaugumo“ – juo siekta pabrėžti neva neadekvačią šalies valdžios reakciją ir bereikalingą gyventojų gąsdinimą rengiant pratybas, dalinant kalio jodido tabletes ir lyginant Astravo AE su Černobyliu“, – vardija A.Kazlauskas.
Kita didelę auditoriją pasiekusi žinutė – „Lietuviai gali kaltinti save dėl Astravo AE atsiradimo“. Pasak analitiko, šiuo naratyvu pro-kremliška žiniasklaida siekė pabrėžti, kad tariamai Lietuvos valdžia kalta dėl elektrinės Astrave atsiradimo, ir tokiu būdu nukreipti dėmesį nuo Baltarusijos ir Rusijos iniciatyvos – svarbu prisiminti, kad Rusija skyrė 10 milijardų dolerių paskolą Astravo projektui įgyvendinti. „Šį naratyvą skleidžiančiuose straipsniuose taip pat dažnai tvirtinta, kad Lietuva neva pasidavė ES spaudimui uždaryti Ignalinos AE ir dabar nebeturi išteklių pasistatyti naujos branduolinės jėgainės“, – sako A.Kazlauskas.
Pirmoji įvykių grandinė, paskatinusi melagingo ar klaidinančio turinio sklaidą, sutapo su vasario 4 d. Baltarusijos Energetikos ministerijos pareiškimu, neigiančiu Lietuvos paskelbtą informaciją, kad Astravo AE pagaminta elektra vis dėlto patenka į šalies rinką. Po kelių dienų Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje išreiškė gilų susirūpinimą dėl Astravo AE saugumo. „Žinoma, Baltarusijos Energetikos ministerija pareiškė, kad dokumentas yra politizuotas ir pateisina dvigubų standartų taikymą – šiuos teiginius suskubo platinti ir su Kremliumi siejama žiniasklaida“, – sako A.Kazlauskas.
Anot analitiko, atsirinkdama tik sau palankius faktus ir ignoruodama kritiką, pro-kremliška žiniasklaida sistemingai kartojo, kad TATENA ir daugelis kitų saugumo ekspertų pripažino Astravo AE saugumą, tačiau nuslėpė faktą, kad Baltarusijos valdžia ilgą laiką nepaisė tų pačių saugumo ekspertų pateiktų rekomendacijų.
Antroji didžiausia dezinformacijos banga kilo balandžio pabaigoje, kai pasirodė informacija apie įsilaužimą į oficialią Astravo AE svetainę. „Tinklalapyje paskelbtas pranešimas, kuriame Baltarusijos valdžia kaltinta dėl neatsakingo požiūrio į branduolinę saugą, taip pat daugybės avarijų Astrave (įskaitant jėgainės darbuotojų mirtis ir sužalojimus) slėpimo. Savo ruožtu pro-kremliška žiniasklaida stengėsi sukurti įspūdį, kad vadinamieji įsilaužėliai yra Baltarusijos opozicijos atstovai, rengiantys provokacijas pagal Lietuvos užsakymą“, – teigia A.Kazlauskas. Paminėtina, kad tariama kibernetinė ataka įvyko prieš pat 30-ąsias Černobylio atominės katastrofos metines.
Skleidžiamos dezinformacijos srautas padidėjo ir po birželio pradžioje paskelbto Baltarusijos Nepaprastųjų situacijų ministerijos pareiškimo apie išduotą licenciją pramoninei Astravo AE 1-ojo bloko eksploatacijai. Pasak DebunkEU.org vyriausiojo analitiko: „Pavyzdžiui, Ria.ru publikacijoje cituotas Aliaksandras Lukašenka, sakantis, kad jo šalis kritikuojama už atominės jėgainės statybą, tačiau štai Vakarai ir Lietuva neva bando atgaivinti uždarytą, sovietinių laikų Ignalinos AE“. Spaudos konferencijoje Lukašenka taip pat pabrėžė, kad „atominė energija yra ateitis <...> ir mes, ačiū Dievui, su šia problema jau susitvarkėme“.
Iš visų išnagrinėtų 1202 melagingų ir klaidinančių straipsnių, 70.8 proc. buvo parašyti rusų, 29.2 proc. – lietuvių kalba. Sputniknews.ru, sputniknews.lt, baltnews.lt portalai išplatino daugiausiai turinio susijusio su Lietuvos pozicija Astravo AE atžvilgiu.
Didžiausią potencialią kontaktų auditoriją pasiekė ria.ru, lenta.ru ir sputniknews.ru. Publikacijos iš šių portalų pasiekė 42 proc. viso skaitytojų srauto.
