Apgaudinėja ne tik Lietuvoje
„Nenustatyti asmenys išnaudoja LRT, LNK, „Delfi“ „InfoTV“, Estijos visuomeninio transliuotojo ERR, Estijos laikraščio „Eesti Päevaleht“, taip pat – „Ignitis“ ir „Orlen Lietuva“ prekės ženklus, kurdami netikras jų paskyrų kopijas, kuriose talpinamos netikros reklamos šių prekės ženklų vardu“, – teigiama antradienį paskelbtoje analizėje.
Tyrimo metu buvo nustatyta 81 interneto svetainė, melagingai susieta su didžiaisiais prekės ženklais.
Be to, buvo rastos 93 paskyros, iš kurių sukčiai leidžia apgaulingas reklamas. Tokių reklamų buvo aptikta 568, jos buvo parodytos 7,5 mln. kartų.
Kaip teigiama analizėje, pagrindinis šių reklamų tikslas – apgaulės būdu įtraukti „Facebook“ vartotojus į fiktyvias investavimo schemas. Interneto sukčiai naudoja netikras arba klonuotas paskyras, kurios veda į tinklalapius su straipsniais.
Šie atkartoja žinomų lietuviškų naujienų portalų vaizdinius elementus (pvz., naudojami lengvai atpažįstami logotipai, svetainei būdingas šriftas, prekiniam ženklui unikali internetinio puslapio struktūra ir t.t.).
Kopijuoja žinomą portalą
Kaip tik toks yra šiomis dienomis „Facebook“ paskelbtas įrašas. Jame teigiama: „Marijono Mikutavičiaus teisinasi, kad norėjo patikrinti ir savo kailiu išbandyti naująją milijardieriaus platformą (kalba netaisyta – red. past.).“
Prieš šios frazės pridėta nuoroda į tekstą pavadinimu „Mikrofonas vis dar buvo įjungtas, kai tai buvo pasakyta tiesioginiame eteryje!“ ir dviejų nuotraukų koliažas. Vienoje matyti atlikėjas M.Mikutavičius, tariamai smogiantis kažkokiam vyrui. Iš interjero galima spėti, kad tai vyksta televizijos studijoje kokios nors laidos filmavimo metu.
Kitoje nuotraukoje – žurnalistų kalbinamas policijos pareigūnas.
Paspaudus ant nuorodos atsidaro, kaip nurodyta pradžioje, „tas pats ištrintas interviu su M.Mikutavičiumi, kurio bijo visi bankai“. Jame žinoma žurnalistė Živilė Kropaitė tariamai kalbina atlikėją apie būdą užsidirbti.
Rašinio autore nurodyta „Delfi“ žurnalistė, tekstas primena šio portalo dizainą.
Auditorija – ne vien Lietuvoje
Analizės metu nustatyta, kad, prisidengiant žinomais prekės ženklais skelbiamos apsimetėliškos reklamos „Facebook“ ir kitų „Meta“ platformų („Instagram“, susirašinėjimų programėlės „Messenger“) vartotojams buvo parodytos daugiau nei 5,1 mln. kartų.
Taip pat skaitykite: Neapsigaukite: iš jūsų nori ne dėmesio istorijai apie dingusį Mykolą, o pinigų
Tyrėjai išsiaiškino, jog tikslinė fiktyvių reklamų auditorija – ne tik Lietuvos, bet ir kitų Vidurio bei Vakarų Europos piliečiai.
Netikrose reklamose pateikiamos antraštės, grafiniai elementai ir fiktyvūs puslapiai parengti ne tik lietuvių, bet ir estų, latvių, lenkų, čekų, vokiečių, olandų, rusų kalbomis.
Beje, vaizdiniai, asmenys ar istorijos, skelbiamos šiose reklamose, parinkti ne pagal universalų šabloną, bet atrinkti ir adaptuoti atsižvelgiant į regiono specifiką arba to meto politines ar kriminalines realijas.
Prisidengia žinomais pavadinimais
Debunk.org ekspertai analizėje paaiškino, kaip šios apgavysčių schemos veikia. Pavyzdžiui, sukuriamos didžiųjų portalų dizaino ir turinio kopijos, kuriose originalūs tinklalapiai imituojami kuo tiksliau.
Jų turinys dažniausiai susijęs su aktualiomis ar socialiai jautriomis temomis: kriminalinėmis naujienomis, pensijų ir neįgalumo išmokomis, skelbiamos finansinės padėties šalyje apžvalgos ar staigaus praturtėjimo istorijos.
Vartotojų dėmesiui pritraukti pasirenkamos skandalingiausios naujienos, manipuliuojant jų turiniu taip, kad skandalas atrodytų susijęs su neva atskleista galimybe labai daug uždirbti.
Sukčiai naudoja interneto adresus, kurie primena naujienų portalų pavadinimus. Juose dažnai naudojami tokie žodžiai, kaip „naujienos“, „Lietuvoje“, „info“, „dienraštis“.
Taip pat skaitykite: Tragedija tapo pinigų šaltiniu: Mykolo istoriją sukčiai naudoja kaip jauką lengvatikiams
Taip pat, pasitelkus žinomus prekės ženklus, sukuriami netikri „Facebook“ puslapiai. Paleidžiamos reklamos „Facebook“, „Instagram“ ir „Messenger“, kuriomis siekiama paskatinti paspausti melagingos naujienos nuorodą.
Taip pat skaitykite: „Facebook“ – dešimtys netikrų kariuomenės vado generolo Valdemaro Rupšio paskyrų
Ši nuveda į netikrą investavimo platformą, prie kurios prisijungus pavagiami prisijungimo, kreditinių kortelių kiti asmeniai duomenys ir net pinigai.
Visą tyrimo ataskaitą, kurioje detaliau paaiškintos sukčių naudojamos schemos ir pateikiami konkretūs pavyzdžiai, galite rasti paspaudę žemiau pateiktą nuorodą.
Lietuvoje vyksta didžiausia iki šiol fiksuota dezinformacinė ir sukčiavimo ataka
Policija yra pradėjusi tyrimų
Premjerės patarėjo Rimanto Žyliaus teigimu, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras susitarė su Internetinės žiniasklaidos asociacija, kad vartotojai bus informuojami specialiais užrašais apie naujienų portalų dublikatus, o jų adresai perduodami Lietuvos policijai, Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, Žurnalistų etikos inspektoriui, kad būtų kuo skubiau blokuojami.
Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis BNS informavo, kad policija yra pradėjusių ikiteisminių tyrimų dėl tokio pobūdžio sukčiavimo atvejų, tačiau kol kas nusikaltėlių išaiškinti nepavyko.
Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Artūras Ketlerius įsitikinęs, kad ši dezinformacinė ataka ne tik siekia iš žmonių išvilioti pinigų, tačiau turi ir ilgalaikių tikslų – pakirsti visuomenės pasitikėjimą tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis, visuomenėje žinomais ir gerbiamais žmonėmis bei strategiškai svarbiomis įmonėmis.
„Tokią prielaidą darome, nes pastaruosius kelerius metus matome, kad marginaliose socialinių tinklų grupėse sklido dezinformacija apie strategines įmones, ypač veikiančias energetikos sektoriuje, vykdytos didžiulės kibernetinės atakos, o dabar, atkartojant anksčiau skelbtą dezinformaciją, kuriamas hibridinis klaidinimo ir finansinio sukčiavimo modelis“, – teigė A.Ketlerius.
PAPILDYTA ANTRU IR PASKUTINIU SKYRELIU
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
