Tai buvo pradžia. Dabar „transseksualumo" psichiatrinę diagnozę turintys žmonės iš viso pasaulio atakuoja Lietuvos valstybę, kad būtent joje jiems būtų pataisyta viena didžiausių Dievo dovanų – lytis.
Ministras Algis Čaplikas atsirašinėja. Paskutinio jo atsakymo į transseksualo skundą data – šių metų vasaris. Bręsta tarptautinis skandalas. Sprogti gali ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), nes visos tos situacijos kūrėjai buriasi apie konservatorių katalikiško sparno lyderės Irenos Degutienės šeimą.
Klanas
Kodėl transseksualai veržiasi į Lietuvą? Todėl, kad joje veikianti (tebus tai tik autorės nuomonė, nes teisėsauga išsisuko nuo šio kriminalo vertinimo – senatis) medikų ir politikų grupuotė nusikalstamu būdu sukūrė precedentą – sužalojo jaunutę merginą. Po to palaukė, kol jų nusikaltimui sueis senatis, o tada pasiekė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas priimtų beprecedentį sprendimą įpareigoti Lietuvą priimti Lyties keitimo įstatymą. Kodėl jie taip rizikavo? Mūsų supratimu, todėl, kad kūrė sau verslą. Masinį psichiškai nesveikų žmonių iš viso pasaulio vizualinį perdarinėjimą: vienų – į „moteris", kitų – į „vyrus".
Visoje šioje istorijoje – nuo pradžios iki dabar – pripėduota I.Degutienės, Seimo vicepirmininkės ir TS-LKD partijos Krikščionių demokratų frakcijos pirmininkės, ir jos šeimos narių:
- Operacija atlikta valstybinėje ligoninėje, kuriai vadovauja I.Degutienės vyras, o prieš tai ir ji pati.
- Merginą pjaustė profesorius Kęstutis Vitkus ir daktaras Dainius Balčiūnas. K.Vitkus yra Degučių sūnaus uošvis.
- I.Degutienė ėjo aukštas pareigas Seime ir partijoje, kai buvo priimtas prieštaringas Civilinis kodeksas, kuriuo lyties keitimas buvo legalizuotas. I.Degutienė balsavo už tokį kodeksą.
- Degučių duktė Silvija Balčiūnienė buvo Lietuvos atstovės padėjėja Strasbūro teismo procese, kurio metu mūsų valstybė kažkodėl prisiėmė atsakomybę už dalį merginos žalojimo, ir todėl Lietuva dabar yra įpareigota priimti Lyties keitimo įstatymą.
Konservatoriams, kurie dabar varo „tradicinės šeimos vertybių" puoselėjimo propagandą, tas transseksualų šturmas šiuo metu labai neparankus, todėl jie įstatymo priėmimą vilkina. „Lyties gydymą" priešingos – geidžiamos – lyties hormonais jau pradėję psichikos ligoniai dėl to vilkinimo įstrigo pusiaukelėje ir dabar smarkiai rizikuoja savo sveikata.
Gediminas Degutis, kurio vadovaujamoje ligoninėje buvo pradėtas visas šis jovalas, reikalą komentuoja, neslėpdamas, kad jam situacija atrodo ir pikantiška, ir šiek tiek juokinga: „Vitkus nieko nederina, nieko nedaro, aš jam ir sakiau: „Ko čia išsidirbinėjot?" - „Tai mes ir patys nežinojom."
Kokie ten pinigai? 1200 litų viso labo iš ligonių kasų. O daugiau ką? Ir nieko, (jie) sakys:
Toks atsakymas. Jūs paklauskit jų, kaip jie mergaites nuo berniuko atskiria... „Bet jie juk gydytojai! O jei kelnaičių numaut nereikia." – „O nereikia?" - „Nu nereikia. Taip išeina, kad nereikia", – G.Degutis smaginasi detalėmis ir profesoriaus K.Vitkaus negebėjimu atskirti vyro nuo moters.
Dar krikščionių demokratų lyderės vyras pajuokauja, kad moterys ginekomastija, t. y. krūtų turėjimu „serga, bet laimingai serga".
I.Degutienės vyras ir ligoninės vadovas porelės sveikos merginos krūtų niokotojų nebaudė jokia drausmine nuobauda ir toliau leidžia veikti po valdiškos ligoninės stogu. Iš ponų Vitkaus ir Balčiūno netgi nebuvo pareikalauta grąžinti ligonių kasoms 1200 litų. Merginai primestos „vyriškos ligos" gydymas buvo apmokėtas mokesčių mokėtojų pinigais.
„Kokie ten pinigai? 1200 litų viso labo iš ligonių kasų. O daugiau ką? Ir nieko, (jie) sakys: „Apsirikom." Čia yra mūsų Lietuvėlės teisminė teisinė sistema. Baisi kaip naktis. Nieko nesuprasi, nieko neišsiaiškinsi", – aiškina savo neveikimą Seimo vicepirmininkės, politikoje veikiančios (taigi, ir tą "baisią sistemą" kuriančios) nuo 1994 metų, vyras.
G.Degučio „neregystės" priedanga laukiant senaties buvo pripažinta tinkama taktika, kai Seimo nariai susigriebė skųsti tą reikalą prokurorams. Prokurorai klastojimui pripažino senatį, o nelegalią operaciją įteisino prisiminę 1961 metų – sovietinę teisės normą, leidusią gydytojams atlikti „ir kitas operacijas".
Ciniška, tačiau būtent tokiu argumentu Vilniaus miesto apylinkės prokuroras Linas Silevičius legalizavo krūtų pjaustymą sveikoms moterims. Priminsime jam: sovietmečiu net šiuo metu garbinamas homoseksualumas buvo traktuojamas kaip kriminalinis nusikaltimas.
Žalojo vakarykštę paauglę
Mergina buvo ką tik peržengusi paauglystės ribą, ir tai – tik formaliai, jai tebuvo 19 metų, kai kreipėsi į gydytojus. Skundėsi, kad jai bloga būti moterimi. V.Romerio universiteto dėstytoja, teisininkė Agnė Širinskienė aiškina: „Transseksualumas patenka į tarptautinį ligų klasifikatorių ir priskiriamas ligų grupei, pažymėtai F raide, tai yra psichikos ligos. Aišku, paradoksas nemažas, nes gydoma chirurginiais metodais, o tai psichiatrijoje yra praktiškai nepasitaikantis reiškinys."
„Piliečiui L" (taip medikų sužalota mergina buvo įvardyta Strasbūre, Žmogaus Teisių Teisme) lytį gydyti pasišovė Raudonojo Kryžiaus ligoninės gydytojai.
A.Širinskienei, tyrusiai bylos dokumentus, susidarė įspūdis, kad daktariukai trūkčiojo. Vos pilnametystės sulaukusiai merginai hormonai, kaip netikusios lyties gydymo priemonė, gydytojų parašais buvo skiriami vos porą mėnesių. Vėliau Raudonojo Kryžiaus endokrinologai „gydymą" nutraukė saugodami savo kailį, bet paakino pacientę tęsti „gydymą" savavališkai. Tokia išvada peršasi savaime, nes hormoniniai preparatai yra receptiniai vaistai, vadinasi, kažkas jai juos išrašydavo. Teisininkė A.Širinskienė daro loginę išvadą, kad „šitas dalykas leidžia manyti, jog jie (gydytojai) suprato situaciją".
Taigi, tokia, šiek tiek „pagydyta", mergina atėjo pas K.Vitkų ir D.Balčiūną. Jiedu tikriausiai ir sumąstė vakarykščiam vaikui, „mergaitei" (taip ją netrukus pavadins G.Degutis), užrašyti vyrišką lytį ir vyrišką ligą. O tada fiziškai sveikai merginai buvo nupjautos krūtys.
Jeigu ne G.Degutis, kuris iki šiol deklaruoja, jog nežino, ką jo artimas bičiulis, svotas veikia jo vadovaujamoje klinikoje, tai bent vienas iš pjaustytojų turėjo didelių šansų atsėdėti už dokumentų klastojimą. Juk ligonio kortelėje greta vyriškos lyties užrašytas moters asmens kodas. Tačiau G.Degutis „nežinojo".
Pjaustytojas D.Balčiūnas tą koliziją aiškina labai filosofiškai. Netikėtai prie kabineto durų sutiktą žurnalistę, kuri paklausė, kaip jis moteriai krūtis pjovė, chirurgas apibėrė klausimais: „Kas yra lytis – jūs man galit pasakyt? Jūs jaučiatės vyru ar moterimi?" Žurnalistei patvirtinus, kad ji – tikrai moteris, daktaras kirto kitą klausimą: „Kodėl?" - „Tokia gimiau", – spyrėsi žurnalistė. „O gimėte kuo – kūnu ar siela?" – „Na, gal nesileiskime į filosofiją, nes operacija buvo atliekama fiziškai", – atmušė ji. Ir tada išgirdo: „Bet jeigu buvo moteriško kūno ir vyriškos sielos asmeniui..." Vadovaujantis šia logika būtų galima nupjaustyti ausis šiuolaikiniams van gogams.
Bjauriausia šioje istorijoje tai, kai galop šitie gydytojai pamėgins primesti visą atsakomybę sužalotai merginai ir dar su psichikos negalia. Tokį kaltinimą gydytojų aukai pateikė I.Degutienės vyras: „Berniukas yra mergaitė ir atsinešė suklastotus dokumentus."
Strasbūro byloje anglų kalba rašoma, kad „klastoti" padėjo „vienas Seimo narys". Kadangi ši gramatinė forma anglų kalba neturi lyties, tai galima spėti, jog prisidėti galėjo ir parlamentarė. Viešoje erdvėje buvo aptarinėjamos dviejų galimų dokumentų „klastotojų" pavardės: ponios I.Degutienės ir pono Juozo Oleko, ilgamečio K.Vitkaus bendradarbio.
Alibi
I.Degutienė kaip krikščionė demokratė galėtų paaiškinti daktarui D.Balčiūnui, kad siela yra belytė, o lytis kūniškam žmogui yra didžiausia Dievo dovana. Tačiau I.Degutienė tenori vieno: kad visi patikėtų, jog ji čia – niekuo dėta. Į klausimus apie artimą giminystę su merginą sužalojusiu chirurgu K.Vitkumi ji atsako paauglišku: „Na, ir kas?" Į klausimus apie savo vyro vaidmenį atkerta piktai ir garsiai: „Kuo čia dėtas mano vyras?"
Vyras, kuris iki šiol globoja merginą apipjausčiusius chirurgus, apsimeta, kad nežino, kas vyksta po jo ligoninės stogu, dabar, kai suėjo senatis, pripažįsta: „Žinoma, kad apgaulė, o kas daugiau?" Dar jis logiškai paaiškina, kodėl buvo suklastota medicininė kortelė: „Jei būtų parašę – „lyties keitimas", tai mes būtume pamatę ataskaitoje, būtume klausę: „Ką jūs padarėt?", būtų komisijos visokios viską... O kiek ten – ketveri metai ar kiek, ir staiga iškyla, kad tas berniukas yra mergaitė."
Būtent! Reikalas iškilo praėjus ketveriems metams po operacijos. Tada, kai dar senatys nebuvo suėjusios, todėl, mūsų žiniomis, prireikė labai didelių pastangų, kad reikaliukas nenukeliautų pas prokurorus tada. Mūsų žiniomis, stengėsi J.Olekas.
Sąmokslininkams reikėjo, kad sužalotos merginos byla keliautų tiesiai į Strasbūrą, kuriame Lietuva prisiimtų dalį atsakomybės – tuos du mėnesius hormoninio gydymo pripažintų teisėtais, ir dėl to gautų įpareigojimą, pasakius „A", tarti ir „B": priimti Lyties keitimo įstatymą.
J.Olekas, ilgą laiką dirbęs profesoriaus K.Vitkaus centre po Degučių vadovautos ligoninės stogu, jau buvo parengęs tokio įstatymo projektą, tačiau Seime jis įstrigo. Viena yra pabalsuoti už Civilinį kodeksą, kur lyties keitimas yra paskandintas tomų tomuose, visai kas kita – atvirai pakelti ranką.
J.Oleko klausiame, kas būtų, jei būtų legalizuotos tos operacijos – atsivertų keliai mūsų medikams daryti jas čia, katalikiškoje Lietuvoje, ir galbūt net priimti užsieniečius? „Aš manau – taip", – atsako K.Vitkaus bendradarbis. K.Vitkus turi klestinčią privačią plastinės chirurgijos kliniką. Mūsų supratimu, visai kompanijai labai rūpėjo įtraukti į visą tą reikalą valstybę, kad priverstų ją legalizuoti šitą biznį: psichiniams ligoniams išoriškai keisti lyties požymius, sudarant jiems klaidingą iliuziją, kad kartu jie pakeičia ir Dievo duotą lytį.
I.Degutienė, balsavusi už lyties keitimą legalizavusį Civilinį kodeksą, labai emocingai ir garsiai oponuoja Lyties keitimo įstatymui. Esą ji visa širdimi prieš.
Tačiau tuomet ji eina viena prieš visą savo šeimos klaną. Juk yra viešai skelbta informacija, kad Degučių duktė Silvija Balčiūnienė (chirurgo Balčiūno teigimu, jų pavardžių sutapimas – grynas atsitiktinumas) buvo greta Lietuvos atstovų, neva gynusių mūsų valstybę Žmogaus Teisių Teisme nuo sužalotos merginos pretenzijų. Lietuva galėjo neprisiimti atsakomybės už Raudonojo Kryžiaus ligoninės gydytojų eksperimentus su vyriškais hormonais, skirtais fiziškai sveikam moteriškam „piliečio L." kūnui. Tada tereikėtų nubausti chirurgus.
Tačiau Lietuvos valstybė kaltę prisiėmė. Žmogaus Teisių Teismas priėmė vienintelį galimą sprendimą: Lietuvai buvo liepta įteisinti lyties keitimą, kad psichikos negalios kamuojami žmonės nebūtų laikomi įstatymo prieblandoje ir palikti godžių medikų savivalei. Taip, kaip nutiko 19 metų merginai iš Klaipėdos, vakar dar – paauglei, kuri neišsiteko savo moteriškame kūne.
