Po Seime nuskambėjusio prezidento Gitano Nausėdos metinio pranešimo D.Grybauskaitė trumpam stabtelėjo komentarui.
Šalies vadovo kalbos ji nevertino, tačiau norėjo pasakyti ką kita – kad gresia sunkmetis.
„Gyvename kaip burbule kažkokiame – šviesu, gražu, saulė. Aš jokiu būdu nekviečiu būti pesimistais ar liūdėti, bet mes turime adekvačiai reaguoti į besiklostančią ateinančią situaciją, o ne po to, kai ji ateis, sakyti: „Vai, vai, vai, kalti, pražiopsojome, tą darėme, nedarėme.“
Tai tiesiog baikime žadėti, būkime realistais ir pradėkime atsakingai dirbti. Visi“, – pabrėžė kadenciją baigusi prezidentė.
Komentuoti kitų temų D.Grybauskaitė nenorėjo.
Panaši, bet dargi ir gerokai griežtesnė jos kritika liejosi prieš giliausią Lietuvos istorijoje ekonomikos krizę 2009 metais.
Iki jai užklumpant, tuomet už finansinį programavimą ir biudžetą atsakinga eurokomisarė dėl ekonominės padėties, didžiulės infliacijos, išlaidavimo bei kitos vykdytos finansinės politikos pliekė socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovautą Vyriausybę.
Tąsyk ji kalbėjo, kad tai – puota maro metu.
G.Kirkilas atsakydavo, kad D.Grybauskaitė kaupia politinius dividendus prieš rinkimus.
Jis netgi buvo užsiminęs, kad dėl reiškiamos kritikos ją skųs tuomečiam Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barroso.
Tiesa, vėliau teigė juokavęs ir buvęs neteisingai suprastas.
Dabar premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas ekonomikos ir inovacijų klausimais Vaidas Navickas suabejojo D.Grybauskaitės ekonominėmis žiniomis.
„Žinių radijui“ jis kalbėjo, kad kadenciją baigusi prezidentė tikriausiai ruošiasi rinkimams ir „bando įaudrinti Lietuvos žmones“.
2009 metais, įsismarkaujant sunkmečiui, finišo tiesiojoje buvo prezidento Valdo Adamkaus kadencija. Stiprėjo kalbos, kad D.Grybauskaitė sieks vadovauti valstybei.
Intrigą ji išlaikė kone iki paskutinio, kol iš Briuselio grįžusi į Vilnių spaudos konferencijoje pranešė, kad kandidatuos į prezidentus.
D.Grybauskaitė yra sakiusi, kad tada suprato pareigą padėti valstybei atsistoti ant kojų.
„2009-ieji man buvo pašaukimas, nes taip aš supratau savo pareigą valstybei, nes buvo gili krizė, aš buvau komisarė tuo metu, buvusi finansų ministrė.
Buvau įsitikinusi, kad aš galiu padėti valstybei atsistoti ant kojų. Taip, mano apsisprendimas buvo grynai prisiimti atsakomybę ant savo pečių, nieko daugiau“, – 2020 metais, jau baigusi antrąją prezidentės kadenciją, pasakojo ji.
Kol kas apie gresiančią ekonomikos krizę politikai garsiai nekalba. Nors ūkio plėtros prognozės pamažintos, jos vis tiek teigiamos.
Tarkime, po misijos Lietuvoje Tarptautinis valiutos fondas teigiamai įvertino ir Vyriausybės pasirinktas infliacijos suvaldymo priemones.
Be to, pastaruoju metu viešai savo nuomonę D.Grybauskaitė reiškė daugiausia apie Rusijos karą prieš Ukrainą, kritikavo kai kuriuos užsienio lyderius ir jų laikyseną.
Tiesa, neseniai ji trumpai pasisakė ir apie Seimą ištikusią politinę krizę, kai opozicijos atstovai boikotuoja darbą.
Kai kurie apžvalgininkai svarsto, kad grybauskaitiška kritika mūsų politikams – galbūt ženklas, jog kadenciją baigusi prezidentė galvoja sugrįžti į aktyvią veiklą.
Pavyzdžiui, anksčiau minėta, esą D.Grybauskaitė – viena kandidačių tapti naująja NATO generaline sekretore.
Jenso Stoltenbergo įpėdinio skyrimas į šias pareigas Aljanse atidėtas dėl karo Ukrainoje.
Būta kalbų ir apie galimą jos karjerą europinėse institucijose.
Tačiau, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Virgio Valentinavičiaus teigimu, nors tarptautinės pareigos ir svarbios, vienintelis įdomus dalykas būtų, jeigu D.Grybauskaitė norėtų grįžti į politiką Lietuvoje.
Kol kas kadenciją baigusi prezidentė – tiesiog pensininkė.
Klaipėdos universiteto (KU) lektorės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili nuomone, jeigu D.Grybauskaitė turėtų noro grįžti į kažkokius postus – ar nacionalinius, ar tarptautinius, būtų reiškusis aktyviau.
