Kūrybingos salono darbuotojos kursus rengia jau metus. Vilniečiai, klaipėdiečiai ir iš kitų miestų atvykę dirbtuvėlių svečiai gali išmokti gerai pasaulyje žinomos „dekupažo“ arba dekoravimo technikos paslapčių. „Dekupažo“ pamokėlės itin populiarios prieš šv. Kalėdas. Miestiečiai nori išmokti subtilybių, kad galėtų patys savitai papuošti įvairiausias pačių sumanytas dovanas – taures, lėkštes, medines dėžutes ar šv. Kalėdoms dovanų tinkantį medinį elnią.
Apsilankę svečiuose „Artmanijos“ salone ir „15min“ sudalyvavo „dekupažo“ kūrybinėje pamokėlėje. Jaukiai susibūrusios septynios dailiosios lyties atstovės susikaupusios klausėsi dailininkės – dekoruotojos Aistės Tijūnaitytės pamokų, kaip reikia dekoruoti medinę dėžutę.
Reikalauja kruopštumo
Beveik tris valandas kantriai dirbome – ant dėžučių tepėme akrilinius dažus, laukėme kol šie nudžius, mirkėme vandenyje popierinius paveikslėlius, kuriuos vėliau mokėmės klijuoti. Išmokome priklijuoti ir servetėlės piešinėlius, naudojant specialius dekupažo klijus. Nudžiūvus ant dėžutės padengtiems dažams dailininkė mokė trinant šlapiu skudurėliu išgauti sendinimo efektą. Tokį patį sendintą vaizdą pamatėme ir naudodami specialias priemones – laką sutrūkinėjimams išgauti. Į pamokėles susibūrusios moterys kai kurios savarankiškai buvo išmėginusios „dekupažo“ techniką, į ne itin sudėtingas, bet kruopštumo ir atkaklaus darbo reikalaujančias šios technikos paslaptis jos įsigilino susiradusios instrukcijas internete. Kaip pasidaryti paveiksliukus, atvirutes, kalėdinius atvirukus, papuošti stiklinius daiktus, vazonėlius ar net baldus, instrukcijas galima rasti ir „Artmanijos“ interneto svetainėje.
Unikalūs darbai
Vilniuje ir Klaipėdoje veikiantis salonas kupinas mielų menininkų kurtų smulkmenų bei rimtų dirbinių. Dekoruoti albumai, taurės, dėžutės, šviestuvai, papuošalai – salone „Artmanija“ viena šalia kitos susiglaudusias grožybes sunku ir išvardinti. „Artmanijoje“ lyg voverytės besisukančios dailininkės darbovietę meiliai vadina „savo salonu“. Praeiviai jaukų saloną vadina ir dirbtuvėlėmis, ir parduotuvėle.
Išradingos darbuotojos sulaukia kvietimų papuošti ir miestiečių namus. Tačiau dažniausiai imasi dailinti klientų atneštų albumų, dėžučių, ruošia sveikinimus. Tikino dekoruotoja.
„Anksčiau visos mūsų nedidelės patalpos buvo pardavimo salė. Dabar vieną dalį patalpų skyrėme dirbtuvėlėms, jau apie metus vyksta įvairūs kursai. Norime, kad žmonės įsigytų priemones ir patys dekoruotų įvairius daiktus“, – kalbėjo dailininkė – dekoruotoja Aistė Tijūnaitytė.
Ji kaip ir kolegės puošia įvairius daiktus, kurie vėliau atsiduria ant prekystalio. „Atneša ir kiti menininkai savo darbelius. Savo nuožiūra sprendžiame, ar jie tinkami mūsų pirkėjui ratui. Papuošalus darome ir pačios, turime ir atvežtų, tačiau viskas yra menininkų kūryba“, – patikino A.Tijūnaitytė. Išradingos darbuotojos sulaukia kvietimų papuošti ir miestiečių namus. Tačiau dažniausiai imasi dailinti klientų atneštų albumų, dėžučių, ruošia sveikinimus.
„Dekupažo“ istorija
Dekupažas (iš prancūzų kalbos – „iškirpti“) – tai dekoravimo menas. Toks, kokį žinome šiandien, suklestėjo 18 amžiuje. Pats dekupažo pavadinimas kilęs iš Prancūzijos. Tačiau jo aukso amžiaus pradžia siejama su Venecija (17 amžius), kur tuo metu buvo labai išpopuliarėję tapyti ir kitaip dekoruoti baldai. Tuo metu ši mada buvo paplitusi tiek Italijoje, tiek Prancūzijoje.
Prancūzijoje Luiso 16-ojo dvariškių ir Marie Antoinette hobis buvo – dekupažas. Prancūzijos karalienė ir jos rūmų damos (pvz. madam de Pompadour) nerūpestingai karpydavo garsių dailininkų originalus, dekoruodavo vėduokles, dėžutes, stalų paviršius ir pan. Dekupažo aukso amžius baigėsi 18 a. pabaigoje, kai buvo likviduojamos baldų dekoravimo gildijos.
20 a. dekupažas vėl atgimsta Vokietijoje, Lenkijoje, Anglijoje. Paplinta Amerikoje, Australijoje.
